COVID-19

COVID-19 fondas stabdo aktyvią veiklą

(atnaujinta 15:07 2020.06.17)
Ministerijos duomenimis, iki šiol iš fonde surinktų lėšų panaudota bei pasirašyta sutarčių už apytiksliai 790 tūkst. eurų

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Pasibaigus karantinui aktyvią veiklą stabdo ir COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, apie tai pranešė Finansų ministerija. 

Fondą įkūrė finansų ministras Vilius Šapoka. Per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų. Už šias lėšas Lietuvos ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemonių, reagentų ir kitos medicininės įrangos.

COVID-19 pasekmių mažinimo fondas buvo įsteigtas, siekiant padėti tiems, kuriems tuo metu pagalbos reikia labiausiai, visų pirma — gydytojams ir sveikatos apsaugos specialistams. Atslūgus virusui, pagalbos reikės daugeliui visuomenės grupių. 

COVID-19 fondu rūpinosi buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovų komanda. Fondas glaudžiai bendradarbiavo ir su pasaulio lietuvių bendruomenėmis. Už surinktas lėšas nupirkta įvairios medicininės įrangos, reagentų, apsaugos priemonių.

Iki šiol iš fonde surinktų lėšų panaudota bei pasirašyta sutarčių už apytiksliai 790 tūkst. eurų. Likusios lėšos — apie 31 tūkst. eurų — rezervuotos, atsižvelgiant į tai, kad išlaidos jau yra suplanuotos.

Lietuvoje trečiadienio duomenimis iš viso užfiksuoti 1778 koronaviruso atvejai, per vakar naujų atvejų skaičius padidėjo vos 2 asmenimis. Mirčių skaičius siekia 76. Pasveikusių žmonių skaičius siekia net 1447.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 7,9 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 434 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2199)
Dar šia tema
"Tai nėra sprintas, tai — maratonas". Skvernelio kalba karantino atšaukimo proga
Kinija sustabdė lašišų gabenimą iš Europos po naujo COVID-19 protrūkio
Rusija papasakojo apie tiriamų skiepų nuo koronaviruso detales
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta

Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta

(atnaujinta 13:15 2020.07.14)
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, apsaugos priemonių siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Antradienį užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas bei kiti ministerijos ir ambasados pareigūnai į JAV išlydėjo Lietuvoje pagamintų kovai su COVID-19 pandemija skirtų apsaugos priemonių siuntą.

Литва отправила в США меры безопасности для борьбы с COVID-19
Į JAV išlydėta Lietuvos siunta su apsaugos priemonėmis, skirtomis kovai su koronavirusu.

"Solidarizuodamasi su JAV kovoje prieš COVID-19, 2020 metų gegužės 20 dieną LR Vyriausybė priėmė sprendimą skirti 100 tūkst. eurų. Siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją, su kuria Lietuvą sieja glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje", — pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Už skirtas lėšas Pensilvanijos valstijos medikams bei kitų tarnybų darbuotojams siunčiama 11 400 vnt. apsauginių skydelių, 10 752 vnt. vienkartinių apsauginių chalatų ir 19 642 vnt. įvairios plaučių įrangos.

Литва отправила в США меры безопасности для борьбы с COVID-19
Į JAV išlydėta Lietuvos siunta su apsaugos priemonėmis, skirtomis kovai su koronavirusu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, JAV, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2199)
Dar šia tema
Kasčiūnas mano, kad sveikatos apsaugos ministras apleido vėžiu sergančius žmones
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Koronaviruso testai

ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką

(atnaujinta 12:41 2020.07.14)
Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei pačioje ligoninėje atvejų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Atlikti du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių koronaviruso aspektų — sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką, savo Facebook paskyroje rašo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74 %), iš kurių 197 (6,4 %) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2", — rašė jis.

Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų pačioje ligoninėje atvejų.

Pažymima, kad kontaktą su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Kita vertus, dauguma antikūnus turėjusių (75 %) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, tokius kaip anosmija, karščiavimas ir kosulys.

Jis pabrėžė, kad didelėje JK atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlyčio buityje asmenys.

Pažymima, kad iš 1032 besimptomių medikų 3 proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose.

Be to, buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės. Tai yra, virusų genominė analizė parodė, jog 6 iš 9 SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus.

"Šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę", — rašė Čaplinskas.

Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

ULAC vadovas priduria, kad užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, tačiau ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų.

Atliktų abiejų tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad norint sužinoti, kur cirkuliuoja virusas, ir užtikrinti geriausią medikų ir pacientų apsaugą, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 568 tūkst. žmonių.

Tegai:
medikai, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2199)
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis