Vaistai rankose, archyvinė nuotrauka

SAM: mažas pajamas gaunantys senjorai galės kompensuojamųjų vaistų įsigyti nemokamai

(atnaujinta 15:47 2020.06.17)
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad tokios naujovės leis mažas pajamas gaunantiems žmonėms svariai sumažinti finansinę naštą

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Nuo liepos 1-osios mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir reikalingas medicinos pagalbos priemones (MPP) gaus nemokėdami jokių priemokų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pranešama, kad nepriklausomai nuo vaisto kainos, nuo liepos 1 dienos, įsigydami kompensuojamuosius vaistus, senjorai nebeturės primokėti papildomai.

Šiam SAM siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.  

Iki šiol turint gydytojo receptą vaistinėje reikėdavo susimokėti 3 eurų priemoką, tačiau dabar perkant tą patį vaistą nereikės mokėti nė cento.

SAM praneša, kad priemokų už vaistus ir MPP neliks visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, tuo pačiu pensininkams ir tiems, kurie turi negalią, jei jų pajamos (pensijos, socialinės išmokos, pašalpos) nesieks 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad tokios naujovės leis mažas pajamas gaunantiems žmonėms svariai sumažinti finansinę naštą.

"Vaistams ar kitoms medicinos pagalbos priemonėms įsigyti skiriamus pinigus mažas pajamas gaunantieji ir turintieji negalią sutaupytus pinigus galės skirti kitoms reikmėms, o jiems reikalingus vaistus įsigyti be papildomų išlaidų. Tai labai svarbi žinia, seniai norėjome įgyvendinti tokį sumanymą ir džiugu, kad pagaliau pavyko", — sakė Veryga.

Pabrėžiama, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ir turintys negalią neturės papildomai rūpintis, kad gautų šią kompensaciją. Pačios vaistinės gaus ir matys šią informaciją sistemoje.

Kompensuojamuosius vaistus suteikiančios vaistinės iš senjorų priemokos neims, o skirtumas vaistinėse bus kompensuotas iš valstybės biudžeto.

Tokį modelį, kuris taikomas socialinės gerovės valstybėse, respublikai pasiūlė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Receptų kompensuojamosios priemokos sumų kontrolės mechanizmą ir apmokėjimo tvarką nustatys Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Preliminariais skaičiavimais, tokia naujove galėtų pasinaudoti apie 250 tūkst. žmonių Lietuvoje.

Papildomai reikės 3,7 mln. eurų priemokoms už kompensuojamus vaistus ir MPP padengti nuo 2020 metų liepos 1 iki 2020 gruodžio 31 dienos.

Tegai:
senjorai, kompensuojamieji vaistai, vaistai, Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Papildytas koronaviruso infekcijos simptomų sąrašas
Lietuvoje per parą patvirtinti du nauji COVID-19 atvejai
COVID-19, archyvinė nuotrauka

trečiųjų šalių atvykusiems užsieniečiams bus privalomas COVID-19 tyrimas 

(atnaujinta 15:37 2020.07.16)
Be to, SAM vadovui buvo pavesta nustatyti kriterijų, kurį pasiekus vėl būtų galima grąžinti nurodymą privalomai dėvėti apsaugines kaukes

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ne Europos ekonominės erdvės ir ne EBPO valstybių piliečiai, atvykusieji į Lietuvą, privalės atlikti COVID-19 tyrimą ir, operacijų vadovo sprendimu, laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu stebimas įvežtinių COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, kadangi buvo sudarytos galimybės laisviau keliauti po užsienio valstybes. Be to, trečiadienį COVID-19 buvo nustatytas 18 iš Uzbekijos į Kauną atvykusių vairuotojų.

"Reaguojant į paskutinių dienų situaciją, kai COVID-19 nustatytas vairuotojams ir atsižvelgiant į aptarimą COVID-19 komitete, siūlome įrašyti, kad užsieniečiams, atvykstantiems ne iš EBPO valstybių, privaloma laikytis izoliacijos sąlygų", — ketvirtadienio posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, šis pakeitimas leistų, esant būtinybei, nustatyti privalomą 14 dienų izoliaciją iš užsienio atvykstantiems piliečiams. Šiam siūlymui Vyriausybė taip pat pritarė.

Vyriausybė taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos nutarimui, kuriame siūloma įtvirtinti lankstų mechanizmą, leisiantį nustatyti apsaugos priemonių dėvėjimą, esant objektyvioms aplinkybėms. Siūloma apibrėžti sritis, kuriose apsaugos priemonių dėvėjimas aktualus, ir sveikatos apsaugos ministrui, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, suteikti reikiamus įgaliojimus priimti sprendimus dėl konkrečių reikalavimų apsaugos priemonių dėvėjimui. Šios sritys — tai prekybos vietos, masiniai renginiai ir viešasis transportas — t. y. tos vietos, kur yra palankiausios sąlygos virusui plisti.

"Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministras nustatys kriterijus, kuriuos pasiekus, bus reikalinga grįžti prie kaukių dėvėjimo atskirose vietose. Tai svarbu, siekiant kiek įmanoma labiau užkardyti viruso plitimą ir palaikyti gerą epidemiologinę situaciją šalyje", — teigė Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ministrų kabinetas spendė ir kaip nuo rugsėjo atrodys masiniai renginiai. Pritarta, kad nuo liepos 17 dienos renginiuose uždarose patalpose galės dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos — iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos — iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebebus ribojamas. Renginiuose lauke iki rugsėjo galės dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
užsieniečiai, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Sulaikę COVID-19 užsikrėtusį afganistanietį aštuoni pasieniečiai turi saviizoliuotis
Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 — oro uosto darbuotojas ir iš JK grįžęs asmuo
Koronaviruso testai

Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 oro uosto darbuotojas ir JK grįžęs asmuo

(atnaujinta 13:43 2020.07.16)
Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per vakar parą patvirtinti 6 nauji COVID-19 atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pranešama, kad vienas atvejis buvo patvirtintas Klaipėdos apskrityje, du iš Vilniaus.

Kauno apskrityje registruoti trys atvejai, iš kurių du yra susiję su transporto įmone.

Kaip pabrėžiama, pirmasis atvejis nustatytas Kauno apskrityje gyvenančiam asmeniui. Jis virusui būdingus simptomus pajuto liepos 11 dieną ir gydėsi namuose.

Tačiau sveikatos būklei negerėjant, liepos 14 dieną greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu asmuo buvo pristatytas į Respublikinę Kauno ligoninę.

"Patvirtinus COVID-19 ligą, asmuo stacionarizuotas Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL). Nustatyta 16 artimą sąlytį turėjusių asmenų. Manoma, kad užsikurtusysis galimai užsikrėtė svečiuodamasis pas giminaičius, į Lietuvą grįžusius iš Jungtinės Karalystės (JK)", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad antrasis atvejis buvo nustatytas Vilniaus apskrityje. Koronavirusas diagnozuotas Vilniaus oro uoste dirbančiam asmeniui.

Jis paskutinį kartą darbe buvo liepos 10 dieną. Darbovietėje nustatyti 3 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, taip pat dar 8 žmonės, su kuriais jis bendravo namų aplinkoje. Pažymima, kad visi kontaktą turėjusieji šiuo metu yra izoliuoti, užsikrėtimo aplinkybės aiškinamos.

Trečiasis atvejis per vakarykštę parą užfiksuotas prekybos tinklo "Maxima" sandėlio Vilniuje, Kirtimų g. 57B, darbuotojui.

Užsikrėtęs asmuo izoliuotas nuo liepos 7 dienos, kai jo kolegai buvo patvirtintas COVID-19. Kiti du kolegos, kurie turėjo kontaktą, taip pat izoliuoti, jiems bus atliekamas COVID-19 tyrimas. 

Taip pat pranešama apie du naujus atvejus Kaune veikiančioje transporto įmonėje.

NVSC pabrėžia, kad šiuo metu įmonėje "Hegelmann Transporte" iš viso registruota 19 užsikrėtimo COVID-19 atvejų, įskaitant per vakarykštę parą užfiksuotus 2 naujus. 

"Pirmasis iš dviejų naujų atvejų patirtintas transporto įmonės darbuotojui. Asmeniui liepos 13 d. buvo atliktas tyrimas koronavirusinei infekcijai nustatyti PGR metodu, nes asmuo buvo laikomas turėjusiu rizikingą sąlytį, tačiau infekcija nebuvo patvirtinta", — rašoma pranešime.

Asmuo koronaviruso infekcijai būdingus simptomus pajuto dieną po tyrimo (liepos 14 dieną). Jis buvo pristatytas GMP automobiliu į Kauno klinikinę ligoninę, kur tyrimas atliktas pakartotinai. Ten paaiškėjo, kad asmuo birželio 30 dieną grįžo iš Vokietijos, liepos 2 dieną Lietuvoje turėjo kontaktą su Uzbekijos piliečiais, į respubliką atvykusiais darbo tikslais. Nuo liepos 9 dienos asmuo buvo izoliuotas.

Antrasis iš naujų atvejų patvirtintas asmeniui, kuris darbe paskutinį kartą lankėsi liepos 13 dieną. Tą pačią dieną asmuo pajuto COVID-19 būdingus simptomus. Nustatyta, kad asmuo turėjo sąlytį su 12 asmenų, iš kurių 7 yra tos pačios transporto įmonės darbuotojai.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
koronavirusas, Didžioji Britanija, Vilniaus oro uostas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
Dar vienam "Maximos" sandėlio darbuotojui diagnozuota COVID-19
Lietuvoje nustatyti šeši nauji koronaviruso atvejai
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba