Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka

Istorikas Ivanovas savo nuosprendį laiko "kabliu" Paleckio byloje

(atnaujinta 16:13 2020.06.17)
Valerijus Ivanovas interviu papasakojo, kaip tardymo metu jam buvo užduodami klausimai apie tuo metu jau suimtą Algirdą Paleckį

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Istorikas Valerijus Ivanovas mano, kad jam paskelbtas nuosprendis už "neteisėtą ginklo laikymą" yra tik "kablys", kad galima būtų "pririšti" jį prie opozicinio Lietuvos politiko, buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio bylos. Apie tai jis papasakojo interviu portalui RuBaltic.ru.

Ivanovas priminė, kad iš pradžių kratos jo namuose ir tardymai vyko įtariant "šnipinėjimo veiklą". Tačiau, anot jo, teisėsaugos pareigūnams nepavyko pakartoti sulaikymo, kaip buvo Paleckio atveju, nes istorikas spėjo informuoti Rusijos ambasadą Lietuvoje.

"Tačiau šios bylos absurdiškumas buvo per daug akivaizdus. Joks aš šnipas, nerado pas mane jokių šifravimo kodų, siųstuvų ar slaptų vyriausybės dokumentų kopijų", — sakė jis.

Per kratas 2018 metų gruodį iš Ivanovo buvo konfiskuoti moksliniai darbai apie istoriją, filosofiją, taip pat medžiagos, susijusios su jo, kaip Lietuvos rusų rašytojų ir dailininkų sąjungos "Rarog" pirmininko, veikla. Spintoje buvo rastas neveikiantis startinis revolveris, dėl kurio jis ir buvo nuteistas.

Istorikas portalui pasakojo, kad tardymo metu jam buvo užduodami klausimai apie Paleckį. Tačiau jis atsisakė komentuoti Lietuvos politiko veiklą, nes pats Ivanovas yra kitos valstybės pilietis. Šiuo atveju tolesnė istoriko bylos eiga buvo susijusi su startiniu revolveriu.

"Birželio 10 dieną byla pasibaigė nuosprendžiu. Per pusantrų metų Lietuvos Temidė sugebėjo šį metalo laužą paversti veikiančiu C kategorijos revolveriu, iš čia ir kaltinamasis nuosprendis. Galima buvo patekti į kalėjimą iki penkerių metų, bet manęs "pasigailėjo" — skyrė man bausmę dvejus metus neišvykti iš Vilniaus ir būti namuose nuo 23:00 iki 6:00", — sakė jis.

Ivanovas mano, kad nuosprendis yra absoliučiai neteisėtas, ir ketina jį apskųsti. Anot istoriko, byla buvo "tiesiogine prasme iškepta iš nieko", "atviras melas".

"Tai man primena "Novičok" sindromą, kai Rusija buvo apkaltinta mėginimu nužudyti tuos nelaimingus Skripalius. Jie nieko negalėjo įrodyti, tačiau įvedė sankcijas Rusijos Federacijai, išsiuntė diplomatus ir panašiai. Mano atveju naudojama ta pati schema. Bet melas toli nenuves. <...> Bet kuris sveiko proto žmogus pažiūrėjęs į šią istoriją pasakys: vaikinai, jūsų valstybė užsiima tokiu melu? Man nuoširdžiai gaila žmonių, kurie tokiu būdu menkina lietuvių tautos garbę ir orumą", — pabrėžė jis.

Istorikas atkreipė dėmesį į vieną svarbų dalyką: paskelbus nuosprendį jam buvo grąžintas leidimas gyventi šalyje ir Rusijos piliečio pasas, tačiau negrąžinti moksliniai įrašai ir įranga, nes jis figūruoja ir Paleckio byloje. Jis turi būti iškviestas į Šiaulių apygardos teismą liudyti.

"Nežinia, kaip vystysis ši byla. Ar yra kokių nors garantijų, kad pateikęs parodymus iš specialiojo liudytojo nevirsiu kaltinamuoju, o paskui teisiamuoju? Revolveris nėra istorijos pabaiga. Tai yra kablys, norint mane "pririšti" prie Paleckio bylos, ir ten viskas labai rimta", — teigė istorikas.

Anot Ivanovo, Paleckio byla byra, nes nėra įrodymų, kad jis yra "šnipas".

"Aš, kaip istorikas ir filosofas, suprantu, ko link mes einame: Lietuva liko viena su savo problemomis. Tokiomis sąlygomis "fake" labai greitai nustos veikti. Tai jau dabar nebeveikia! Bandymas primesti man visus kaltinimus nepavyko, Paleckio byla žlunga. Ji yra bailiai įslaptinama. Kodėl? Jei turite įrodymų, kad Paleckis yra šnipas, tada parodykite juos. Nėra logikos. Viskas labai blogai kvepia ir aš nesuprantu, kaip iš šios supuvusios mėsos galima padaryti naudingą Lietuvos Respublikai patiekalą", — savo nuomone pasidalino istorikas.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį istorikui ir apkaltino jį "neteisėtu ginklo laikymu". Ivanovas pabrėžė, kad baudžiamasis persekiojimas "grindžiamas visiškai tikrovės neatitinkančia informacija ir yra absoliutus melas, kurio tikslas yra diskredituoti mane kaip asmenį, Lietuvos rusų bendruomenės visuomenės veikėją, istoriką ir filosofą ir pažeidžia mano pilietines teises, kurias man garantuoja tarptautinės teisės aktai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija".

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Paleckį ir Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Tegai:
Lietuva, teismas, šnipinėjimas, baudžiamasis persekiojimas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (54)
Dar šia tema
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?
Teismas pakeitė intensyvios priežiūros sąlygas Paleckiui
COVID-19

Antrą parą eilės Lietuvoje patvirtinti keturi COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:31 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiuo metu siekia 202

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbiama Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1865, nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, per visą epidemijos laiką pasveiko 1579 žmonės.

Per dieną buvo atliktas 3571 koronaviruso tyrimas, per visą laiką šalyje atlikti 459404 tyrimai.

Šią savaitę, trečiadienį, staiga padaugėjus naujų atvejų, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Atnaujintas sąrašas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
Gaisro gesinimas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek žmonių per šiuos metus nuskendo ir mirė gaisruose

(atnaujinta 10:29 2020.07.11)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai mažiausias šešių mėnesių gaisrų skaičius per 17metų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų, tai liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per šešis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis –— 57 žmonės, tai yra šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse — 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 — Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 — Jonavos rajono savivaldybėje), 9 — Vilniaus apskrityje, 7 — Alytaus (po 3 — Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 — Klaipėdos, 5 — Šiaulių, 4 — Panevėžio, po 2 — Telšių ir Utenos, po 1 — Marijampolės ir Tauragės apskrityse. 

Tegai:
gaisras, statistika, Lietuva
Dar šia tema
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą