Miškas

Klaipėda bando išgelbėti mišką nuo iškirtimo geležinkelio statybai

(atnaujinta 20:57 2020.06.21)
Vyriausybė planavo išplėsti geležinkelio mazgą, įrengus traukinių manevravimo ir stovėjimo aikštelę Girulių miške, o tam reikėjo iškirsti apie 50 ha miško

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Klaipėdos miesto savivaldybė pasipiktino dėl ketinimo iškirsti Girulių mišką, kad būtų pastatytas IX B transporto koridorius, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Miesto savivaldybės vadovų, susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovų pasitarime dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo sutarta nedaryti skubotų veiksmų, kuriais būtų nulemtas Girulių miško likimas.

Šiuo metu Vyriausybė svarsto Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūrinius pakeitimus, kuriais traukinių manevravimo ir stovėjimo aikštelę numatoma įrengti miesto žaliaisiais plaučiais vadinamuose Giruliuose. Tam reikėtų iškirsti apie 50 ha miško.

Tokiems Vyriausybės ketinimams aktyviai priešinasi Klaipėdos miesto bendruomenė, raginanti ieškoti kitų alternatyvų geležinkelio mazgui plėsti.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad tas faktas, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" išgirdo miesto poziciją suteikia šansą, kad geležinkelio plėtrai nereikės aukoti Girulių miško.

Klaipėdos miesto ir apskrities bendruosiuose planuose Klaipėdos geležinkelio mazgą, apimant Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis, joms priklausančius kelynus, jungiamuosius ir privažiuojamuosius kelius ir teritoriją buvo numatyta rengti Klaipėdos rajono teritorijoje, netoli Kopūstų kaimo.

Tačiau dabar Vyriausybės nutarimo projekte "Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus dalies — Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios" yra numatyta, jog viena iš teritorijų, kur vyktų geležinkelio infrastruktūros plėtra, yra ruožas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracinės ribos (šiaurinėje dalyje) iki Liepų gatvės viaduko, kita — ruožas nuo Rimkų geležinkelio stoties iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir šio ruožo gretimybėje esančiose teritorijose.

Ministro pavaduotojas Gytis Mažeika pažadėjo, kad bus atsižvelgiama į Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymą svarstyti statybų alternatyvas.

Tegai:
miškas, geležinkelis, Klaipėda, Lietuva
Vasarinis lietus

Sinoptikai papasakojo, kaip anticiklonas paveiks orus Lietuvoje

(atnaujinta 13:30 2020.07.13)
Respublikoje numatomas trumpalaikis lietus, iki savaitės pabaigos oro temperatūra sieks 19–24 laipsnius

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Orus Lietuvoje savaitės pradžioje lems šiaurės rytų anticiklono regionas, praneša respublikos hidrometeorologijos tarnyba.

Naktį numatomas debesuotas oras, žymesnio lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja vakarų vėją nuo 4 iki 9 metrų per sekundę. Žemiausia temperatūra bus nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos, pajūryje numatoma 13–15 laipsnių.

Diena bus debesuota, daug kur palis. Šiaurės vakarų vėjo greitis svyruoja nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Aukščiausia dienos temperatūra bus 17–22 laipsniai.

Antradienio naktį orai bus be didelių kritulių, daug kur dienos metu trumpai palis. Naktį numatomas nenuoseklios krypties vėjas, kurio greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę. Po pietų numatomas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, jo greitis bus nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra sieks nuo 7 iki 9 laipsnių, pajūryje oro temperatūra sieks 13–15 laipsnių. Diena prognozuoja 18–23 laipsnius šilumos.

Trečiadienį vietomis palis. Naktį prognozuojamas nenuoseklus vėjas, kurio greitis bus nuo 2 iki 7 metrų per sekundę. Po pietų numatomi 4-9 metrai per sekundę. Temperatūra naktį bus nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje numatoma apie 15 laipsnių. Po pietų oras sušils iki 19–24 laipsnių.

Ketvirtadienį vietomis praeis protarpinis lietus. Šiaurės krypties vėjas, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, dienos metu — nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje iki 16 laipsnių. Po pietų numatomi 19–24 laipsniai šilumos.

Penktadienį smarkaus lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja šiaurės krypties vėją, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, o dienos metu — nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių, Kuršių nerijoje — iki 16 laipsnių, o dienos metu — 19–24 laipsniai.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orai
Dar šia tema
Skatinama atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir plėtoti atvirąją bankininkystę
Ciklonas į Lietuvą vėl atneš lietingus orus
Banko kortelė, archyvinė nuotrauka

Skatinama atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir plėtoti atvirąją bankininkystę

(atnaujinta 12:59 2020.07.13)
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra paprastesnė atsiskaitymo procedūra, tačiau, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mokėjimų taryba, kuri vienija viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose sudaryti galimybes atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais, praneša Finansų ministerija.

Tuo pačiu siekiama, kad mokinių, kurie turi bent vieną atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę, kasmet daugėtų po 10 proc.

Mokėjimų tarybos užduoties grupė, siekdama nustatyti rinkos poreikius, 2019–2020 metais atliko tris apklausas: bendrojo ugdymo įstaigų direktorių, kurioje dalyvavo 615 respondentų; mokinių, kurioje dalyvavo 3179 respondentai; ir tėvų, kurioje dalyvavo 4869 respondentai.

Atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad mokinių atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra aktualus klausimas, kurį palaikė 82 proc. apklaustų tėvų bei 78 proc. mokinių.

"Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo nepilnamečių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais skatinimui tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, tačiau norime sukurti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti", — teigė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pabrėžiama, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra paprastesnė atsiskaitymo procedūra, tačiau, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Tačiau apklausos rodo, kad mokinių atsiskaitymas grynaisiais sukelia papildomų sunkumų tėvams, kuriems tenka ieškoti bankomatų pinigams išgryninti, o dažnu atveju dar papildomai vykti į prekybos vietas, kur juos būtų galima išsikeisti į smulkesnes monetas, nes bankomatuose paprastai išduodamos stambios kupiūros.

Tuo pačiu pažymima, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra daug saugesnis. Taip galvoja 70 proc. apklaustų vaikų ir 84 proc. tėvų. Pametus turimą priemonę, ją lengva užblokuoti, todėl tiek mokiniai, tiek tėvai jaučiasi saugesni naudodami negrynuosius pinigus.

Mokiniams gali būti siūlomos skirtingos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius. Viena populiarių priemonių yra mokėjimo kortelės arba elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialius laikrodukus arba elektroninį mokinio pažymėjimą.

"Mokėjimų taryba pastebėjo, kad elektronines pinigines galima integruoti į elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie skatina įvairių mokiniams teikiamų paslaugų skaitmeninimą", — teigiama pranešime.

Taip pat Mokėjimų taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius. 

"Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį. Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą — kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas", — sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Atviroji bankininkystė — tai finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams bei paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, kuri pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja.

Tegai:
Finansų ministerija, negrynieji pinigai, grynieji pinigai
Dar šia tema
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV