Į Kauno gatves išrieda pirmoji Baltijos šalyse konteinerių valymo mašina

Kaunas įsigijo pirmąją Baltijos šalyse konteinerių valymo mašiną

(atnaujinta 22:45 2020.06.21)
Pasak bendrovės "Alwark" Komunalinės technikos padalinio vadovo Tomo Samulionio, Kaunas — pirmasis miestas Baltijos šalyse, įsigijęs tokio tipo įrangą

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Šią savaitę Kauną pasiekė universali "AW Machinery" gamintojo atliekų konteinerių plovimo įranga, apie tai pranešė miesto savivaldybė.

Dėl naujos technikos palengvės komunalininkų darbas: konteinerių nebereikės vežti į bazę, todėl susitaupys tiek finansinių kaštų, tiek laiko sąnaudų.

Pasak bendrovės "Alwark" Komunalinės technikos padalinio vadovo Tomo Samulionio, Kaunas — pirmasis miestas Baltijos šalyse, įsigijęs tokio tipo įrangą. Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo įrengtas didelis kiekis požeminių konteinerių aikštelių, kas ir lėmė tokios įrangos poreikį.

В Каунасе появилась первая в странах Балтии машина, которая моет контейнеры
Šį ketvirtadienį pristatyta moderni technika išsiskiria ir savo universalumu.
"Kadangi vienas automobilis gali nudirbti visus su požeminių konteinerių plovimo ir aikštelių priežiūra numatytus darbus, nėra poreikio į pagalbą kviestis papildomos technikos. Ant automobilio važiuoklės papildomai sumontuotas švedų gamintojo "Hiab" profesionalus, galingas hidraulinis manipuliatorius ir konteinerinės įrangos užtraukėjas. Olandų gamintojas AW Machinery specializuojasi būtent konteinerių plovimo įrangos gamyboje daugiau kaip dešimt metų, todėl technika itin ištobulinta, universali ir draugiška aplinkai bei vartotojui", — sakė Samulionis.

Tikimasi, kad šis automobilis atliks dviejų ar net trijų automobilių darbą.

Ši mašina kainavo 370 tūkst. eurų, ji gali surinkti konteineryje esamas atliekas, jas supresuoti ir transportuoti. Taip pat plauti požeminius ir pusiau požeminius konteinerius, aukšto slėgio srove švarinti konteinerių aikšteles, jų išorę ir duobes, išsiurbti skysčius ir atliekų likučius iš konteinerio kapsulės.

В Каунасе появилась первая в странах Балтии машина, которая моет контейнеры
Vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių šios technikos pasirinkimą, yra jos funkcionalumas — tikimasi, kad šis automobilis atliks dviejų ar net trijų automobilių darbą.

Dar visai neseniai "Kauno švara" pristatė pirmuosius elektrinius ir ekologiškus šiukšliavežius Lietuvoje, vakuumines šlavimo mašinas bei traktorius. Gegužės pradžioje į Kauno gatves išriedėjo dvi elektra varomos "Goupil" gamintojo elektrinės šiukšlių mašinos. Tokio tipo transporto priemonės — pirmosios Lietuvoje ir vienos pirmųjų Baltijos šalyse.

"Vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių būtent elektrinių mašinų pasirinkimą, yra ekologija — tokiu būdu tikimasi sumažinti taršą ir pagerinti oro kokybę. Taip pat jos nekelia jokio triukšmo", — sakė bendrovės "Kauno švara" Miesto valymo ir atliekų valdymo padalinio vadovas Paulius Kapitanovas.

Dar viena karantino metu pristatyta technika — gatvių tvarkymui įsigytos "Hako Citymaster 1600" daugiafunkcės vakuuminės mašinos su šiuo metu pažangiausia gatvių valymo įranga. Naujoviškos konstrukcijos korpusas leidžia pasiekti sunkiai prieinamus plotus, lieka mažiau "rankinio" darbo ir padeda mažinti kietųjų dalelių koncentraciją mieste, nes efektyviau renka dulkes.

Tegai:
atliekų konteineriai, Kaunas
Dar šia tema
Kaune įsikurs Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Kelyje Vilnius–Kaunas bus įrengtos greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemos
Kaune bus įrengta dar 10 elektromobilių įkrovimo stotelių: iš kauniečių laukiama pasiūlymų
Vilnius

VRM: auga visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis

(atnaujinta 15:56 2020.07.16)
Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per pastaruosius 5 metus gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis išaugo nuo 51 iki 65 procento, apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad per šį laikotarpį viešasis sektorius tapo efektyvesnis ir sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Tuo pačiu, 2019 metų bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,89 balo. Tai yra aukščiausia reikšmė per pastaruosius 11 metų.

Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas.

"Pokytis akivaizdus — keičiasi visuomenės nuomonė apie valstybės institucijas. Svarbu pažymėti, kad pagal viešojo sektoriaus veiksmingumo vertinimą Lietuva užima 14 vietą iš 28 ir lenkia tokias šalis kaip Latvija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Italija, Graikija. Tai rodo, kad sisteminės pertvarkos ir reformos ir veiklos valdymo ir vidaus procesų tobulinimas viešajame sektoriuje yra veiksmingas ir duoda rezultatų. Pagal viešųjų paslaugų teikimą lenkiame ES vidurkį", — teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pabrėžiama, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į įstaigas, geriausiai įvertino darbo laiko patogumą, specialistų bendravimo įgūdžius ir jų operatyvumą ir net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Taip pat dažniausiai į įstaigas gyventojai kreipėsi mokesčių administravimo (25 proc.), taip pat "Sodros" (17 proc.) klausimais.

Siekiant didesnio viešojo sektoriaus įstaigų sistemos efektyvumo, ypatingas dėmesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį skirtas viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos gryninimui, buvo vykdomi organizaciniai pokyčiai.

Taip pat buvo įvertinta apie 270 viešojo sektoriaus įstaigų kompetencija, o 2019 metais atliktas visų ministerijų, ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų įvertinimas.

"Pasiteisino ir iš dalies centralizuotų ir centralizuotų konkursų organizavimas. 74 proc. konkursuose dalyvavusių pretendentų sakė pasitikintys centralizuota atranka ir 76 proc. jų nurodė, kad konkursai vyko skaidriai", — teigiama pranešime.

2016–2019 metais valstybės tarnautojų sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 50 847 iki 46 097 valstybės tarnautojų).

2019 metais Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 4 024 viešojo sektoriaus organizacijos. Tais pačiais metais jų mažėjo 3,2 proc. (131 organizacija).

Tegai:
pasitikėjimas, Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Dar šia tema
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Tuščia salė

Nuo rugsėjo nebebus ribojamas leistinas renginių dalyvių skaičius

(atnaujinta 15:54 2020.07.16)
Kaip pranešama, Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ministrų kabinetas pakoregavo Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jame numatyta, kad leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 dienomis didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse — iki 1000 žmonių.

Tuo tarpu Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 dienos — neribojamas. Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimais.

"Kadangi renginių organizavimas yra itin imlus laikui, toks sprendimas renginių organizatoriams suteiks daugiau aiškumo, leis planuoti būsimus renginius rudenį, padės visapusiškai įsilieti į rinką ir atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių", — sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, stebima tarptautinė situacija organizuojant sporto renginius, pastebimi palankūs pokyčiai Lietuvoje.

"Renginių organizatoriai galės lanksčiau planuoti bilietų pardavimus, žiūrovų judėjimo srautus. Vis dėlto jie turės laikytis ir griežtesnių saugumo reikalavimų, kadangi šioje situacijoje svarbiausia rūpintis žmonių sveikata", — pažymėjo Monkevičius.

Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės.

Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.

Kaip pranešė Vyriausybėje, šis Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites. Keičiantis COVID-19 situacijai jis gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos galioja Vyriausybės nustatytas leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius kultūros ir sporto renginiuose — iki 400 žmonių uždarose erdvėse ir iki 1000 asmenų atvirose. Rugpjūčio 1–15 dienomis leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose patalpose didės iki 500.

Tegai:
renginiai, koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą
Skvernelis pasipiktino dėl pasisakymų "išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus"
Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone