Apsipirkimas internetu, archyvinė nuotrauka

Ekspertai papasakojo, kaip karantinas pakeitė lietuvių apsipirkimo įpročius

(atnaujinta 23:09 2020.06.21)
Apklausa parodė, kad kas penktas asmuo karantino metu internetu pirko daugiau nei įprastai ir beveik penktadalis ketina ir toliau internetu pirkti daugiau

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Tris mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas ne tik paskatino persiorientuoti verslą ir didelį dėmesį skirti e. prekybai, bet ir pakeitė vartotojų įpročius, tokias karantino tendencijas atskleidė verslumo ir eksporto agentūros "Versli Lietuva" inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa bei organizacijos partnerių atliktos klientų analizės.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad kas penktas karantino metu internetu pirko daugiau nei įprastai ir beveik penktadalis ketina ir toliau internetu pirkti daugiau. Šiuo laikotarpiu bendrai Baltijos šalyse prekyba e. parduotuvėse padidėjo apie 80 proc., o siuntų srautai Lietuvoje augo 54 proc.

Kas penktas perka internetu

"Verslios Lietuvos" užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad karantino metu penktadalis (20 proc.) apklaustųjų internetu pradėjo pirkti daugiau, trečdalis (30 proc.) — pirko tiek pat, kiek ir iki karantino, beveik dešimtadalis (9 proc.) pirko mažiau, o 41 proc. atsakė, kad iš viso neperka internetu.

Pasak "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento direktorė Ingos Juozapavičienės, karantino paskelbimas sujaukė įprastą žmonių rutiną — dauguma fizinių parduotuvių turėjo užsidaryti, lankytis maisto parduotuvėse, vaistinėse tapo nesaugu, todėl e. prekyba įgavo didelę reikšmę.

"Iš apklausos rezultatų matome, kad net kas penktas mūsų šalies gyventojas pradėjo daugiau pirkti internetu. Šiek tiek daugiau internetu pirko moterys (22 proc.) nei vyrai (17 proc.), pastebėjome, kad dažniau virtualiai pradėjo pirkti 26–35 m. (33 proc.) ir 18–25 m. (28 proc.) Lietuvos gyventojai, taip pat tie, kurių vidutinės pajamos per mėnesį yra didesnės nei 700 Eur (34 proc.) bei didžiųjų miestų gyventojai (29 proc.)", — sakė Juozapavičienė.

Pasak jos, tai, kad beveik kas dešimtas per karantiną internetu pirko mažiau nei įprastai, galėjo lemti pasikeitusios darbo sąlygos, krizės baimė, noras šiuo laikotarpiu pataupyti ateičiai. Labiau neramina rezultatai, rodantys, kad net 41 proc. apklaustųjų iš viso neperka internetu. Tai rodo, jog daliai Lietuvos gyventojų vis dar trūksta naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžių, vis dar bijoma pokyčių bei inovacijų, o tuo pačiu tai rodo didžiulę neišnaudotą e. komercijos rinką vidaus rinkoje.

Pradėję daugiau pirkti internetu nurodė, kad dažniau nei įprastai internetu pirko grožio prekių (35 proc.), maisto ir gėrimų (34 proc.), buities apyvokos prekių (33 proc.), aprangą, avalynę ar aksesuarus (29 proc.). Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės perka internetu yra patogumas (65 proc.), pigumas (49 proc.) ir didesnis pasirinkimas (31 proc.). Įdomu tai, kad 17 proc. šalies gyventojų mano, kad apsipirkti internetu yra šiuolaikiškas ir madingas būdas, tai būdingiausia jauniausiems (18–25 m.) apklausos respondentams.

Ir toliau rinksis apsipirkimą internetu 

Panašu, kad per karantiną išaugęs e. prekybos populiarumas nesitrauks ir jam pasibaigus — beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų ketina ir toliau daugiau pirkti internetu, 73 proc. pirks tiek pat, kiek ir iki karantino, o 10 proc. nusprendė, kad pirks mažiau.

Prekyba e. parduotuvėse išaugo 80 proc.

Iniciatyvos "Internete karantino nėra" partnerio banko "Luminor" klientų atsiskaitymų srauto analizė rodo, kad karantino metu net 30 proc. sumažėjo atsiskaitymai grynaisiais, o bendrai Baltijos šalyse prekyba e. parduotuvėse padidėjo apie 80 proc.

"Reikšmingiausias augimas pastebimas Estijoje ir Lietuvoje, tačiau taip yra todėl, kad Latvijoje e. prekyba ir iki karantino buvo įprasta banko klientams. Įspūdinga, kaip verslas greitai išmoko karantino pamokas — "Luminor" banko atlikta smulkaus ir vidutinio verslo apklausa rodo, kad tarp pokyčius planuojančių verslininkų daugiau nei 30 proc. žada plėsti savo prekybą internetinėje erdvėje, dar 20 proc. ketina išnaudoti socialinių tinklų privalumus siekiant didinti veiklos žinomumą", — sako "Luminor" banko Nuotolinių pardavimų verslo klientams skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė.

Nors karantinas į internetinę erdvę atvedė didžiulius kiekius naujų, iki tol tik fizinėse parduotuvėse apsipirkinėjusių klientų, iniciatyvos "Internete karantino nėra" partnerio NFQ Verslo skaitmenizacijos vadovas Jurgis Gylys pastebi, kad šie keli mėnesiai išgrynino ir esmines internetinių verslų problemas.

Anot jo, kartais, jei pardavimai auga vien dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau konkurentai auga daug greičiau, tai gali rodyti ne verslo sėkmę, o kad kažkur yra daroma klaidų.

Выходные в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Gylys pabrėžia, kad svarbiausia suprasti, koks yra klientas, ko jis tikisi, pabandyti įsijausti į situaciją ir įpročius. Reikia apgalvoti, kodėl klientas eidavo į fizinę parduotuvę, kokia ten buvo patirtis, ar jam reikėjo konsultacijų renkantis prekę. Atsakius į šiuos klausimus, lengviau rasti tinkamus sprendimus sėkmingo e. verslo vystymui.

"Verslios Lietuvos" užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą atliko "Spinter tyrimai". Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausa vyko 2020 metų gegužės 18-27 dienomis.

Karantinas Lietuvoje atšauktas nuo birželio 17 dienos, tačiau šalyje tebegalioja ekstremalios situacijos režimas. Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje nustatyti 1795 atvejai, 1470 žmonių pasveiko, 76 mirė.

Su COVID-19 susiję ribojimai nuo 2020 m. birželio 17 d.
© Sputnik /
Su COVID-19 susiję ribojimai nuo 2020 m. birželio 17 d.
Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2172)
Dar šia tema
Lietuvoje per savaitę mirė daugiau nei 800 žmonių
Karantinas atšauktas, tačiau atsipalaiduoti dar anksti
Žiniasklaida: karantinas gali būti "tiksinti nutukimo bomba" Britanijos vaikams
COVID-19

Antrą parą eilės Lietuvoje patvirtinti keturi COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:31 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiuo metu siekia 202

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbiama Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1865, nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, per visą epidemijos laiką pasveiko 1579 žmonės.

Per dieną buvo atliktas 3571 koronaviruso tyrimas, per visą laiką šalyje atlikti 459404 tyrimai.

Šią savaitę, trečiadienį, staiga padaugėjus naujų atvejų, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2172)
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Atnaujintas sąrašas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
Gaisro gesinimas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek žmonių per šiuos metus nuskendo ir mirė gaisruose

(atnaujinta 10:29 2020.07.11)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai mažiausias šešių mėnesių gaisrų skaičius per 17metų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų, tai liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per šešis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis –— 57 žmonės, tai yra šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse — 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 — Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 — Jonavos rajono savivaldybėje), 9 — Vilniaus apskrityje, 7 — Alytaus (po 3 — Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 — Klaipėdos, 5 — Šiaulių, 4 — Panevėžio, po 2 — Telšių ir Utenos, po 1 — Marijampolės ir Tauragės apskrityse. 

Tegai:
gaisras, statistika, Lietuva
Dar šia tema
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą