Kovotojų kolonos juda į frontą, Maskva, 1941 m. birželio 23 d, archyvinė nuotrauka

"Žvalgyba žinojo viską": kas vyko pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo valandomis

(atnaujinta 07:26 2020.06.22)
Nors nacių išpuolis prie Sovietų Sąjungą buvo netikėtas, tačiau jau po kelių dienų TSRS pradėjo kontratakas ir jau liepą Vokietijos sausumos pajėgų vyriausiasis vadas, maršalas Valteris fon Brauchitšas pažymėjo "rusiško charakterio savitumą"

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Ataskaitos apie praradimus, pranešimai apie Vermachto tankų pleištus ir desantavimą, pasienio miestų, ant kurių nukrito vokiečių bombos, sąrašas — pirmųjų Antrojo pasaulinio karo dienų žvalgybos ir kovos ataskaitos, kurias savo svetainėje paskelbė Rusijos gynybos ministerija, perduoda painiavos frontuose, kurią sukėlė netikėtas išpuolis, ir pasirengimo kovoti iki galo, atmosferą. RIA Novosti autoriai Andrejus Kocas ir Andrejus Stanavovas pateikia įdomiausias išslaptintų dokumentų ištraukas.

Lygiai ketvirtą ryto

Pirmojoje Raudonosios armijos generalinio štabo suvestinėje, kuri atėjo 1941 metų birželio 22 dienos dešimtą ryto, teigiama: "Birželio 22 dienos 4 valandą ryto vokiečiai be jokios priežasties surengė reidą prieš mūsų aerodromus ir miestus ir sausumos kariuomenės būreliais kirto sieną". Žemiau pateikiami fragmentiški duomenys apie kritinę padėtį, vyravusią šiaurės, šiaurės vakarų ir pietvakarių frontuose. Vadovybei tampa akivaizdu, kad tarpvalstybinės provokacijos baigėsi ir prasidėjo plataus masto invazija.

"Apie 4:00 iki 60 priešo lėktuvų bombardavo Gardiną ir Brestą, — pranešama dokumente, kurį pasirašė kariuomenės generolas Georgijus Žukovas. — Kartu visame Vakarų fronto pasienyje priešas paleido artilerinę ugnį. 5:00 atakavo Lydą, pažeidė laidinį ryšį. Nuo 5:00 tęsė nuolatinius reidus, smogė bombonešių DO-17 būriais, kuriuos lydėjo naikintuvai ME-109: smogė Kobrinui, Gardinui, Balstogei, Brestui, Pružanų miestus. Pagrindiniai išpuolio taikiniai yra kariniai miesteliai <...>. Sopockinas ir Novoselki dega".

Положение войск Западного фронта на 22 июня 1941
Фото: Минобороны РФ
Vakarų fronto karių padėtis 1941 m. birželio 22 d.

Žodžiai "tikslinama", "aiškinamasi", "nenustatyta", "nepatikrinta" rasti beveik kiekvienoje pastraipoje, ir tai byloja apie visišką painiavą priešakyje. Raudonosios armijos vienetai ir formacijos, kuriems smarkiai smogė naciai, yra atskirti nuo būstinių ir kovoja apsuptyje. Dešimtys orlaivių sudegė aerodromuose, jie taip ir nespėjo pakilti į dangų.

Remiantis antruoju operatyviniu pranešimu, kuris atkeliavo tą pačią dieną, 10:00, lauko kariuomenės fronto vienetai traukėsi norėdami sulaikyti nacių puolimą, ir padėtis frontuose šiek tiek stabilizavosi. Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Malandinas praneša, kad pavyko atremti vokiečių išpuolius "dideliame sienos ruože".

Двадцать второго июня 1941 года немецкая авиация бомбит советские города
© Sputnik / РИА Новости
1941 m. birželio 22 d. vokiečių lėktuvai bombardavo sovietinius miestus

"Vakarų frontas, dienos metu ribodamas priešo puolimą Gardino, Balstogės ir Bresto kryptimis, kartu surenka rezervus iš gilumos, kad galėtų imtis kontratakos, — rašoma dokumente. — 56-oji pėstininkų divizija, patyrusi didelius nuostolius, pasitraukė ir kovėsi rytuose. Nemuno upės krantuose į šiaurę nuo Gardino <...> 29-oji tankų divizija užpuolė priešą Sopockino kryptimi, sustabdė jo puolimą ir 14:00 kovojo Labna-Ogorodniki linijoje <...>. 13-asis mechanizuotasis korpusas 18:00 pradėjo kontrataką Bocko link prieš priešo tankus, kurie prasiveržė į Belską".

Penkiasdešimt padalinių

Nepaisant netikėtos atakos, kai kurie sovietų oro pajėgų vienetai vis tiek sugebėjo pakelti orlaivius į orą ir smogti atakuojantiems vokiečiams. Taigi, remiantis šiaurės vakarų fronto būstinės pranešimu, bombonešiai nuo 11:00 iki 18:00 valandos dirbo prieš pėstininkų ir motorizuotuosius vienetus.

"40-asis pulkas 12:50 iš 2500 metrų aukščio bombardavo priešo kariuomenės koloną 27 lėktuvais, 31-asis pulkas 13:00 nuo 2000 metrų aukščio bombardavo tankų būrius <...>, — rašoma pranešime. — 148-asis naikintuvų pulkas 16:30–18:09 atlikęs du skrydžius užpuolė motociklų koloną kelyje Palanga–Paluknė. Mūsų nuostoliai: Porubanoko aerodrome sudegė dirbtuvės, Kauno aerodrome sudegė angaras ir biurų pastatas. Bombų skeveldra ir kulkomis sunaikinta iki 35 ir iki 27 orlaivių. Žuvo 3 kariškių ir 11 sužeista, nužudyti 8 ir sužeisti 7 statybininkai".

Iš viso, remiantis išslaptintais Raudonosios armijos Generalinio štabo Žvalgybos direktorato duomenimis, 1941 metų birželio mėnesį iki 15 suomių pėstininkų divizijų ir iki septynių vokiečių divizijų susitelkė iš šiaurės krypties šalie Sąjungos sienų, iš šiaurės vakarų — iki 29 vokiečių divizijų (Rytų Prūsijos), iš kurių penki buvo motorizuotosios ir keturios–penkios šarvuotosios, iš vakarų — 31 divizija, iš jų 21 pėstininkų, viena motorizuota, keturios šarvuotosios ir viena kavalerijos.

Iš pietvakarių patraukė daugiau kaip 14 pėstininkų, trys motorizuotosios ir trys tankų divizijos. Iš pietų (Moldovos ir Dobrudžos) — iki 30 vokiečių divizijų ir skubiai mobilizuotos Rumunijos armijos, kurią sudaro 30 pėstininkų divizijų, keturios kavalerijos, keturios kalnų pėstininkų brigados, trys motorizuotosios brigados ir du tankų pulkai.

Великая Отечественная война 1941-1945 годов, гитлеровский солдат
© Sputnik / РИА Новости
Didysis Tėvynės karas 1941–1945 m. Hitlerio kareivis

"Pagrindinės vadovybės rezervą iki birželio 20 dienos sudarė 17–20 divizijų, esančių centriniuose Vokietijos regionuose, —  sakoma žvalgybos pranešime, kurį sudarė generolas leitenantas Golikovas. — Atsižvelgiant į tai, kad birželio mėnesį kariuomenės perkėlimas į rytus buvo vykdomas iš Vakarų fronto, reikia manyti, kad šio rezervo sudėtis buvo išsaugota, juolab, kad tolesnis kariuomenės išvedimas panaudojimui prieš TSRS iš Vakarų yra visiškai įmanomas. Birželio 22 dieną priešas į mūšį išvedė 37–38 pėstininkų, penkias motorizuotąsias ir aštuonias tankų divizijas — iš viso 50–52. Tačiau tai sudaro tik apie 30 procentų pajėgų, sutelktų fronto link".

Būstinės įsteigimas

Antrąją karo dieną Hitlerio kariuomenė toliau judėjo per visą frontą. Visą naktį priešas masiškai bombardavo pasienio zonas ir aerodromus. Baisiausi smūgiai buvo patirti Minsko ir Bobruisko srityse. Tačiau sovietų kariuomenė atkakliai pasipriešino priešui. Vokiečiams teko pralieti daug kraujo.

Tai liudija 1941 metų birželio 23 dienos Raudonosios armijos generalinio štabo suvestinė Nr. 4: "Raudonosios armijos kariuomenė atkaklia gynyba ir kontrataka parodė puolančiam priešui pasipriešinimą, per dieną padarydama didelių nuostolių".

Atsižvelgdama į siaubingą strateginę situaciją, TSRS valdžia nusprendė įsteigti Vyriausiosios vadovybės štabą — kaip aukščiausią šalies ir ginkluotąsias pajėgas valdymo organą. Apie tai 1941 metų birželio 23 dieną pranešė telegrama Fronto ir karinio jūrų laivyno karinėms taryboms.

"TSRS vyriausybė nusprendė įkurti TSRS ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadovybės štabą, į kurį įeina gynybos liaudies komisaras maršalas Tymošenka (pirmininkas), Generalinio štabo viršininkas Žukovas, Stalinas, Molotovas, maršalas Vorošilovas, maršalas Budionyj ir Karinio jūrų laivyno liaudies komisaras admirolas Kuznecovas. Organizuoti nuolatinių patarėjų institutą prie būstinės — Maršalas Kulikas, maršalas Šapošnikovas, Mereckovas, Oro pajėgų vadas Žigarevas, Vatutinas, Oro gynybos viršininkas Voronovas, Mikojanas, Kaganovičius, Berija, Voznesenskis, Ždanovas, Malenkovas, Mehlisas".

Nuo šios dienos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos visus strateginius sprendimus priėmė būstinė. Būstinė niekada nebuvo palikusi Maskvos. Posėdžiai vyko Stalino Kremliaus kabinete, tačiau prasidėjus sostinės bombardavimui, jie persikėlė iš Kremliaus į nedidelį dvarą Kirovo gatvėje su biurų ir patikimo ryšio priemonėmis. Oro reidų metu vadovybė kartais persikėlė į Kirovskajos metro stotį, į požeminį strateginį ginkluotųjų pajėgų valdymo ir kontrolės centrą.

Aršus pasipriešinimas

Birželio 24-osios naktį tęsėsi masiniai bombordavimai. Sevastopolį ir Minską ypač stipriai paveikė oro reidai. Žemėje galingiausią smūgį gavo Vakarų fronto 4-osios armijos pajėgos. Vos per kelias dienas armija iš tikrųjų prarado kovinę parengtį, tai patvirtina jos būstinės operatyvinė santrauka.

"Visi padaliniai, išskyrus 55-ąjį ir 75-ąjį šaulių divizijas, nėra pasirengę kovoms ir jiems reikalingas skubus įgulos komplektavimas ir įranga. Pagrindiniai yra materialiniai nuostoliai — dėl aviacijos ir artilerijos reidų bei netikėto pirmosios dienos puolimo. Dėl nuolatinio ir žiauraus bombardavimo pėstininkai yra demoralizuoti ir neparodo atkaklumo gynyboje".

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Nepaisant sunkios padėties, sovietų kariuomenė padarė žalą priešui: dėl sėkmingų Pietvakarių fronto 12-osios armijos vienetų išpuolių užpuolikai prarado iki 800 žmonių ir pasitraukė už valstybės sienos. Birželio 24 dieną fronto aviacija sunaikino 177 lėktuvus ir šešis tankus".

Nuo pirmųjų karo dienų Raudonosios armijos vadovybė aktyviai tyrinėjo praeities mūšių patirtį. Buvo apklausti vienetų vadai, prieštaraujantys Vermachto padaliniams. Jie aptarė vadovavimą ir valdymą, sausumos pajėgų sąveiką su aviacija, užfrontės tarnybų organizavimą, ryšius, žvalgybą, personalo drausmę, tankų ir artilerijos naudojimo efektyvumą, taip pat priešo taktiką ir veiksmus.

"Vokiečių stipriosios pusės yra gebėjimas aktyviai ir nuolat vykdyti žvalgybą, gerai veikti keliuose, tiksliai šaudyti iš tankų, — praneša vienas iš karininkų, sužeistų ankstyvomis karo dienomis. — Be to, jiems netrūksta amunicijos. Jų silpnybės — pėstininkų nesugebėjimas kovoti be tankų, neatsargumas išsirenkant tankų vienetų poilsio vietas, nesugebėjimas pulti naktį".

Remiantis paskelbtais dokumentais, akivaizdu, kad nors Sovietų Sąjungą sukrėtė galingas nacių karo mašinos smūgis, vokiečiai greitai suprato, kad lengvo pasivaikščiojimo, kaip kad Europoje, nebus. Raudonoji armija atsitraukė, įnirtingai priešinosi ir kovojo už kiekvieną žemės ruožą.

Jau 1941 metų liepos mėnesį Vokietijos sausumos pajėgų vyriausiasis vadas, maršalas Valteris fon Brauchitšas pažymėjo "rusiško charakterio savitumą" ir pripažino TSRS pirmąja rimta priešininke.

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Raudonoji armija, TSRS, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
"Sovietų partizanų keliais". Didžiojo Tėvynės karo herojų žygdarbiai Lietuvoje
Vakarai smerkia Staliną už tai, ką ir patys darė
Istorikas papasakojo apie problemiškiausią nacistinės Vokietijos sąjungininką
Putinas aiškiai nubrėžė "raudonąją liniją" Baltijos šalių atžvilgiu, mano ekspertas
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Aleksoto inovacijų pramonės parkas

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 09:05 2020.11.29)
Bendras miesto, Vyriausybės ir ES indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą, praneša Kauno miesto savivaldybė.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statyba

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Greitosios pagalbos automobilis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

Tegai:
Kaunas