Kovotojų kolonos juda į frontą, Maskva, 1941 m. birželio 23 d, archyvinė nuotrauka

"Žvalgyba žinojo viską": kas vyko pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo valandomis

(atnaujinta 07:26 2020.06.22)
Nors nacių išpuolis prie Sovietų Sąjungą buvo netikėtas, tačiau jau po kelių dienų TSRS pradėjo kontratakas ir jau liepą Vokietijos sausumos pajėgų vyriausiasis vadas, maršalas Valteris fon Brauchitšas pažymėjo "rusiško charakterio savitumą"

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Ataskaitos apie praradimus, pranešimai apie Vermachto tankų pleištus ir desantavimą, pasienio miestų, ant kurių nukrito vokiečių bombos, sąrašas — pirmųjų Antrojo pasaulinio karo dienų žvalgybos ir kovos ataskaitos, kurias savo svetainėje paskelbė Rusijos gynybos ministerija, perduoda painiavos frontuose, kurią sukėlė netikėtas išpuolis, ir pasirengimo kovoti iki galo, atmosferą. RIA Novosti autoriai Andrejus Kocas ir Andrejus Stanavovas pateikia įdomiausias išslaptintų dokumentų ištraukas.

Lygiai ketvirtą ryto

Pirmojoje Raudonosios armijos generalinio štabo suvestinėje, kuri atėjo 1941 metų birželio 22 dienos dešimtą ryto, teigiama: "Birželio 22 dienos 4 valandą ryto vokiečiai be jokios priežasties surengė reidą prieš mūsų aerodromus ir miestus ir sausumos kariuomenės būreliais kirto sieną". Žemiau pateikiami fragmentiški duomenys apie kritinę padėtį, vyravusią šiaurės, šiaurės vakarų ir pietvakarių frontuose. Vadovybei tampa akivaizdu, kad tarpvalstybinės provokacijos baigėsi ir prasidėjo plataus masto invazija.

"Apie 4:00 iki 60 priešo lėktuvų bombardavo Gardiną ir Brestą, — pranešama dokumente, kurį pasirašė kariuomenės generolas Georgijus Žukovas. — Kartu visame Vakarų fronto pasienyje priešas paleido artilerinę ugnį. 5:00 atakavo Lydą, pažeidė laidinį ryšį. Nuo 5:00 tęsė nuolatinius reidus, smogė bombonešių DO-17 būriais, kuriuos lydėjo naikintuvai ME-109: smogė Kobrinui, Gardinui, Balstogei, Brestui, Pružanų miestus. Pagrindiniai išpuolio taikiniai yra kariniai miesteliai <...>. Sopockinas ir Novoselki dega".

Положение войск Западного фронта на 22 июня 1941
Фото: Минобороны РФ
Vakarų fronto karių padėtis 1941 m. birželio 22 d.

Žodžiai "tikslinama", "aiškinamasi", "nenustatyta", "nepatikrinta" rasti beveik kiekvienoje pastraipoje, ir tai byloja apie visišką painiavą priešakyje. Raudonosios armijos vienetai ir formacijos, kuriems smarkiai smogė naciai, yra atskirti nuo būstinių ir kovoja apsuptyje. Dešimtys orlaivių sudegė aerodromuose, jie taip ir nespėjo pakilti į dangų.

Remiantis antruoju operatyviniu pranešimu, kuris atkeliavo tą pačią dieną, 10:00, lauko kariuomenės fronto vienetai traukėsi norėdami sulaikyti nacių puolimą, ir padėtis frontuose šiek tiek stabilizavosi. Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Malandinas praneša, kad pavyko atremti vokiečių išpuolius "dideliame sienos ruože".

Двадцать второго июня 1941 года немецкая авиация бомбит советские города
© Sputnik / РИА Новости
1941 m. birželio 22 d. vokiečių lėktuvai bombardavo sovietinius miestus

"Vakarų frontas, dienos metu ribodamas priešo puolimą Gardino, Balstogės ir Bresto kryptimis, kartu surenka rezervus iš gilumos, kad galėtų imtis kontratakos, — rašoma dokumente. — 56-oji pėstininkų divizija, patyrusi didelius nuostolius, pasitraukė ir kovėsi rytuose. Nemuno upės krantuose į šiaurę nuo Gardino <...> 29-oji tankų divizija užpuolė priešą Sopockino kryptimi, sustabdė jo puolimą ir 14:00 kovojo Labna-Ogorodniki linijoje <...>. 13-asis mechanizuotasis korpusas 18:00 pradėjo kontrataką Bocko link prieš priešo tankus, kurie prasiveržė į Belską".

Penkiasdešimt padalinių

Nepaisant netikėtos atakos, kai kurie sovietų oro pajėgų vienetai vis tiek sugebėjo pakelti orlaivius į orą ir smogti atakuojantiems vokiečiams. Taigi, remiantis šiaurės vakarų fronto būstinės pranešimu, bombonešiai nuo 11:00 iki 18:00 valandos dirbo prieš pėstininkų ir motorizuotuosius vienetus.

"40-asis pulkas 12:50 iš 2500 metrų aukščio bombardavo priešo kariuomenės koloną 27 lėktuvais, 31-asis pulkas 13:00 nuo 2000 metrų aukščio bombardavo tankų būrius <...>, — rašoma pranešime. — 148-asis naikintuvų pulkas 16:30–18:09 atlikęs du skrydžius užpuolė motociklų koloną kelyje Palanga–Paluknė. Mūsų nuostoliai: Porubanoko aerodrome sudegė dirbtuvės, Kauno aerodrome sudegė angaras ir biurų pastatas. Bombų skeveldra ir kulkomis sunaikinta iki 35 ir iki 27 orlaivių. Žuvo 3 kariškių ir 11 sužeista, nužudyti 8 ir sužeisti 7 statybininkai".

Iš viso, remiantis išslaptintais Raudonosios armijos Generalinio štabo Žvalgybos direktorato duomenimis, 1941 metų birželio mėnesį iki 15 suomių pėstininkų divizijų ir iki septynių vokiečių divizijų susitelkė iš šiaurės krypties šalie Sąjungos sienų, iš šiaurės vakarų — iki 29 vokiečių divizijų (Rytų Prūsijos), iš kurių penki buvo motorizuotosios ir keturios–penkios šarvuotosios, iš vakarų — 31 divizija, iš jų 21 pėstininkų, viena motorizuota, keturios šarvuotosios ir viena kavalerijos.

Iš pietvakarių patraukė daugiau kaip 14 pėstininkų, trys motorizuotosios ir trys tankų divizijos. Iš pietų (Moldovos ir Dobrudžos) — iki 30 vokiečių divizijų ir skubiai mobilizuotos Rumunijos armijos, kurią sudaro 30 pėstininkų divizijų, keturios kavalerijos, keturios kalnų pėstininkų brigados, trys motorizuotosios brigados ir du tankų pulkai.

Великая Отечественная война 1941-1945 годов, гитлеровский солдат
© Sputnik / РИА Новости
Didysis Tėvynės karas 1941–1945 m. Hitlerio kareivis

"Pagrindinės vadovybės rezervą iki birželio 20 dienos sudarė 17–20 divizijų, esančių centriniuose Vokietijos regionuose, —  sakoma žvalgybos pranešime, kurį sudarė generolas leitenantas Golikovas. — Atsižvelgiant į tai, kad birželio mėnesį kariuomenės perkėlimas į rytus buvo vykdomas iš Vakarų fronto, reikia manyti, kad šio rezervo sudėtis buvo išsaugota, juolab, kad tolesnis kariuomenės išvedimas panaudojimui prieš TSRS iš Vakarų yra visiškai įmanomas. Birželio 22 dieną priešas į mūšį išvedė 37–38 pėstininkų, penkias motorizuotąsias ir aštuonias tankų divizijas — iš viso 50–52. Tačiau tai sudaro tik apie 30 procentų pajėgų, sutelktų fronto link".

Būstinės įsteigimas

Antrąją karo dieną Hitlerio kariuomenė toliau judėjo per visą frontą. Visą naktį priešas masiškai bombardavo pasienio zonas ir aerodromus. Baisiausi smūgiai buvo patirti Minsko ir Bobruisko srityse. Tačiau sovietų kariuomenė atkakliai pasipriešino priešui. Vokiečiams teko pralieti daug kraujo.

Tai liudija 1941 metų birželio 23 dienos Raudonosios armijos generalinio štabo suvestinė Nr. 4: "Raudonosios armijos kariuomenė atkaklia gynyba ir kontrataka parodė puolančiam priešui pasipriešinimą, per dieną padarydama didelių nuostolių".

Atsižvelgdama į siaubingą strateginę situaciją, TSRS valdžia nusprendė įsteigti Vyriausiosios vadovybės štabą — kaip aukščiausią šalies ir ginkluotąsias pajėgas valdymo organą. Apie tai 1941 metų birželio 23 dieną pranešė telegrama Fronto ir karinio jūrų laivyno karinėms taryboms.

"TSRS vyriausybė nusprendė įkurti TSRS ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadovybės štabą, į kurį įeina gynybos liaudies komisaras maršalas Tymošenka (pirmininkas), Generalinio štabo viršininkas Žukovas, Stalinas, Molotovas, maršalas Vorošilovas, maršalas Budionyj ir Karinio jūrų laivyno liaudies komisaras admirolas Kuznecovas. Organizuoti nuolatinių patarėjų institutą prie būstinės — Maršalas Kulikas, maršalas Šapošnikovas, Mereckovas, Oro pajėgų vadas Žigarevas, Vatutinas, Oro gynybos viršininkas Voronovas, Mikojanas, Kaganovičius, Berija, Voznesenskis, Ždanovas, Malenkovas, Mehlisas".

Nuo šios dienos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos visus strateginius sprendimus priėmė būstinė. Būstinė niekada nebuvo palikusi Maskvos. Posėdžiai vyko Stalino Kremliaus kabinete, tačiau prasidėjus sostinės bombardavimui, jie persikėlė iš Kremliaus į nedidelį dvarą Kirovo gatvėje su biurų ir patikimo ryšio priemonėmis. Oro reidų metu vadovybė kartais persikėlė į Kirovskajos metro stotį, į požeminį strateginį ginkluotųjų pajėgų valdymo ir kontrolės centrą.

Aršus pasipriešinimas

Birželio 24-osios naktį tęsėsi masiniai bombordavimai. Sevastopolį ir Minską ypač stipriai paveikė oro reidai. Žemėje galingiausią smūgį gavo Vakarų fronto 4-osios armijos pajėgos. Vos per kelias dienas armija iš tikrųjų prarado kovinę parengtį, tai patvirtina jos būstinės operatyvinė santrauka.

"Visi padaliniai, išskyrus 55-ąjį ir 75-ąjį šaulių divizijas, nėra pasirengę kovoms ir jiems reikalingas skubus įgulos komplektavimas ir įranga. Pagrindiniai yra materialiniai nuostoliai — dėl aviacijos ir artilerijos reidų bei netikėto pirmosios dienos puolimo. Dėl nuolatinio ir žiauraus bombardavimo pėstininkai yra demoralizuoti ir neparodo atkaklumo gynyboje".

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Nepaisant sunkios padėties, sovietų kariuomenė padarė žalą priešui: dėl sėkmingų Pietvakarių fronto 12-osios armijos vienetų išpuolių užpuolikai prarado iki 800 žmonių ir pasitraukė už valstybės sienos. Birželio 24 dieną fronto aviacija sunaikino 177 lėktuvus ir šešis tankus".

Nuo pirmųjų karo dienų Raudonosios armijos vadovybė aktyviai tyrinėjo praeities mūšių patirtį. Buvo apklausti vienetų vadai, prieštaraujantys Vermachto padaliniams. Jie aptarė vadovavimą ir valdymą, sausumos pajėgų sąveiką su aviacija, užfrontės tarnybų organizavimą, ryšius, žvalgybą, personalo drausmę, tankų ir artilerijos naudojimo efektyvumą, taip pat priešo taktiką ir veiksmus.

"Vokiečių stipriosios pusės yra gebėjimas aktyviai ir nuolat vykdyti žvalgybą, gerai veikti keliuose, tiksliai šaudyti iš tankų, — praneša vienas iš karininkų, sužeistų ankstyvomis karo dienomis. — Be to, jiems netrūksta amunicijos. Jų silpnybės — pėstininkų nesugebėjimas kovoti be tankų, neatsargumas išsirenkant tankų vienetų poilsio vietas, nesugebėjimas pulti naktį".

Remiantis paskelbtais dokumentais, akivaizdu, kad nors Sovietų Sąjungą sukrėtė galingas nacių karo mašinos smūgis, vokiečiai greitai suprato, kad lengvo pasivaikščiojimo, kaip kad Europoje, nebus. Raudonoji armija atsitraukė, įnirtingai priešinosi ir kovojo už kiekvieną žemės ruožą.

Jau 1941 metų liepos mėnesį Vokietijos sausumos pajėgų vyriausiasis vadas, maršalas Valteris fon Brauchitšas pažymėjo "rusiško charakterio savitumą" ir pripažino TSRS pirmąja rimta priešininke.

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Raudonoji armija, TSRS, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
"Sovietų partizanų keliais". Didžiojo Tėvynės karo herojų žygdarbiai Lietuvoje
Vakarai smerkia Staliną už tai, ką ir patys darė
Istorikas papasakojo apie problemiškiausią nacistinės Vokietijos sąjungininką
Putinas aiškiai nubrėžė "raudonąją liniją" Baltijos šalių atžvilgiu, mano ekspertas
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Kretos atskridęs indas turėjo suklastotą pasą su padirbta viza

(atnaujinta 13:21 2020.07.09)
Dėl disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Kretos atskridusį Indijos pilietį, kuris turėjo, įtariama, suklastotą pasą su padirbta viza. Apie tai praneša VSAT spaudos tarnyba. 

Trečiadienį VSAT pareigūnai tikrino iš Graikijos Kretos salos Chanijos miesto atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir 34-erių Indijos pilietis. Jis pateikė savo vardu išduotą indišką pasą.

Pasieniečiai nustatė, kad vyro dokumentas, įtariama, yra dalinė klastotė, be to, jame aptikti ir, įtariama, suklastoti Šengeno viza bei sienos kirtimo spaudas.

Indą VSAT pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę. 

VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
dokumetai, viza
Dar šia tema
KAM gautas suklastotas laiškas dėl NATO karių išvedimo iš Lietuvos
Vilniaus oro uostas pranešė, kaip priims keleivius karantino metu
Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Vilniaus oro uoste pateikė dalinai suklastotą pasą
Lietuvos ir Rusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

VSAT moderniomis priemonėmis kontroliuos dar 25 km sienos su Rusija

(atnaujinta 12:56 2020.07.09)
Naujos stebėjimo sistemos sienoje su Rusija įrengimas kainuos Lietuvai daugiau kaip 1,9 mln. eurų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir UAB "Fima" pasirašė sutartį, pagal kurią sieną su Rusija Šakių rajone saugančios Šilgalių užkardos ruože bus įdiegta moderni stebėjimo sistema, apie tai praneša VSAT spaudos tarnyba.

Iki šių metų pabaigos VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardos ruože atsižvelgiant į vietovės ypatumus bus įdiegta sienos stebėjimo sistema.

Ją naudodami pasieniečiai galės aptikti ir fiksuoti valstybės sieną su Rusija kertančius ir prie jos priartėjusius objektus, judančius žemės paviršiumi. Naudojant tokią modernią kompleksinę sistemą bus galima vizualiai stebėti objektus ir visą informaciją gauti į stacionarų valdymo centrą, kuris bus įrengtas Šakių rajono Rukšnių kaime įsikūrusioje Šilgalių užkardoje.

Ši sistema bus įdiegta beveik 25 km ruože Šakių rajone, už kurio apsaugą atsako Šilgalių pasieniečiai. Sutarties suma su PVM — 1 955 551,66 euro. Tai — valstybės lėšos.

Taip pat pagal ją valdyti sistemą bus apmokyta 10 Šilgalių pasienio užkardos operatorių, o administruoti sistemą — 6 VSAT specialistai.

Lietuvos pasieniečiai kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos — 1070 km. Šiuo metu apie 56 proc. jos stebima tokiomis moderniomis sienos stebėjimo technologijomis.

Jomis dabar kontroliuojama 100 proc. jūros sienos (119,65 km), 82,21 proc. išorės sienos su Rusija (225,99 km) ir 37,56 proc.  išorės sienos su Baltarusija (254,98 km).

Nuo 2004 m. vaizdo stebėjimo sistemos buvo diegiamos ar atnaujinamos ES fondų ir bendrojo finansavimo bei valstybės biudžeto lėšomis.

Sienų stebėjimo sistemoms įdiegti 2004–2020 m. buvo panaudota apie 54 mln. eurų, atnaujinti ir modernizuoti — 8,8 mln. eurų.

Tegai:
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Rusija, Lietuva
Dar šia tema
VRM: vidaus sienų kontrolę siūloma pratęsti iki rugpjūčio 16 dienos