VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per pastaruosius 5 metus gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis išaugo nuo 51 iki 65 procento, apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

© CC0 / unsplash

Bus teikiamos paskolos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems kelionių organizatoriams

Pažymima, kad per šį laikotarpį viešasis sektorius tapo efektyvesnis ir sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Tuo pačiu, 2019 metų bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,89 balo. Tai yra aukščiausia reikšmė per pastaruosius 11 metų.

Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas.

"Pokytis akivaizdus — keičiasi visuomenės nuomonė apie valstybės institucijas. Svarbu pažymėti, kad pagal viešojo sektoriaus veiksmingumo vertinimą Lietuva užima 14 vietą iš 28 ir lenkia tokias šalis kaip Latvija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Italija, Graikija. Tai rodo, kad sisteminės pertvarkos ir reformos ir veiklos valdymo ir vidaus procesų tobulinimas viešajame sektoriuje yra veiksmingas ir duoda rezultatų. Pagal viešųjų paslaugų teikimą lenkiame ES vidurkį", — teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pabrėžiama, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į įstaigas, geriausiai įvertino darbo laiko patogumą, specialistų bendravimo įgūdžius ir jų operatyvumą ir net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Taip pat dažniausiai į įstaigas gyventojai kreipėsi mokesčių administravimo (25 proc.), taip pat "Sodros" (17 proc.) klausimais.

Siekiant didesnio viešojo sektoriaus įstaigų sistemos efektyvumo, ypatingas dėmesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį skirtas viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos gryninimui, buvo vykdomi organizaciniai pokyčiai.

Taip pat buvo įvertinta apie 270 viešojo sektoriaus įstaigų kompetencija, o 2019 metais atliktas visų ministerijų, ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų įvertinimas.

© Depositphotos / Katkov

JAV ruošiasi per Lietuvą išsiųsti Baltarusijai antrą naftos partiją

"Pasiteisino ir iš dalies centralizuotų ir centralizuotų konkursų organizavimas. 74 proc. konkursuose dalyvavusių pretendentų sakė pasitikintys centralizuota atranka ir 76 proc. jų nurodė, kad konkursai vyko skaidriai", — teigiama pranešime.

2016–2019 metais valstybės tarnautojų sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 50 847 iki 46 097 valstybės tarnautojų).

2019 metais Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 4 024 viešojo sektoriaus organizacijos. Tais pačiais metais jų mažėjo 3,2 proc. (131 organizacija).

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ministrų kabinetas pakoregavo Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

© AFP 2020 / MARK FELIX

Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 — oro uosto darbuotojas ir iš JK grįžęs asmuo

Jame numatyta, kad leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 dienomis didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse — iki 1000 žmonių.

Tuo tarpu Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 dienos — neribojamas. Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimais.

"Kadangi renginių organizavimas yra itin imlus laikui, toks sprendimas renginių organizatoriams suteiks daugiau aiškumo, leis planuoti būsimus renginius rudenį, padės visapusiškai įsilieti į rinką ir atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių", — sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, stebima tarptautinė situacija organizuojant sporto renginius, pastebimi palankūs pokyčiai Lietuvoje.

"Renginių organizatoriai galės lanksčiau planuoti bilietų pardavimus, žiūrovų judėjimo srautus. Vis dėlto jie turės laikytis ir griežtesnių saugumo reikalavimų, kadangi šioje situacijoje svarbiausia rūpintis žmonių sveikata", — pažymėjo Monkevičius.

Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės.

© Photo : facebook / Liberalai / Ruta Rylaite

Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų

Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.

Kaip pranešė Vyriausybėje, šis Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites. Keičiantis COVID-19 situacijai jis gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos galioja Vyriausybės nustatytas leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius kultūros ir sporto renginiuose — iki 400 žmonių uždarose erdvėse ir iki 1000 asmenų atvirose. Rugpjūčio 1–15 dienomis leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose patalpose didės iki 500.