Eurai

Kaune teisiamas per 100 tūkst eurų pasisavinęs labdaros ir paramos fondo vadovas

(atnaujinta 19:11 2020.06.21)
Prisidengiant fondu buvo vykdomi automobilių pirkimo ir pardavimo sandoriai, klastojami dokumentai, gryninami neapskaityti pinigai ir apgaulingai tvarkoma buhalterija

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Labdaros ir paramos fondo direktorius kaltinamas pasisavinęs beveik 100 tūkst. eurų, dar 11 tūkst. eurų jis pasisavino iš kitos įmonės, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Labdaros ir paramos fondo direktoriui pareikšti įtarimai dėl didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo ir dokumentų klastojimo.  

Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 2015-aisiais metais Kaune įkurtą labdaros ir paramos fondą jo direktorius naudojo nusikalstamai veiklai maskuoti ir nė neketino užsiimti jokia fondo paskirtį atitinkančia veikla. Prisidengiant fondu buvo vykdomi automobilių pirkimo ir pardavimo sandoriai, klastojami dokumentai, gryninami neapskaityti pinigai ir apgaulingai tvarkoma buhalterija.

Tyrėjai išaiškino, kad į fondo sąskaitą buvo mįslingai gauta didelė, daugiau nei 185 tūkst. eurų siekianti suma, kuri nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais, įrašais buhalterinėje apskaitoje ar ūkinių operacijų registruose. Direktorius, būdamas vienasmenis šio fondo valdytojas, iš fondui priklausančios banko sąskaitos išgrynino per 170 tūkst. eurų, neužpildydamas nė vieno reikiamo buhalterinės apskaitos dokumento. Įtariama, kad pinigai buvo panaudoti ne fondo veiklai. Kiek vėliau iš fondo sąskaitos buvo išgryninta dar apie 93 tūkst. eurų. Pinigai nebuvo apskaityti, todėl įtariama, kad direktorius šią sumą pasisavino savo reikmėms.

Išaiškinta dar viena paini schema. Tyrimo duomenimis, be jokių apskaitos dokumentų fondo vardu buvo įsigyti net 28 automobiliai, kurių pirkimo vertė viršijo 72 tūkst. eurų, vienas automobilis buvo parduotas, už jį gauta apie 4 tūkst. eurų. Išaiškinta nusikalstama veiksmų grandinė, kuomet užsienio šalyse automobilius su suklastotais dokumentais pirko kiti žmonės, o automobiliams atkeliavus į Lietuvą fondo direktorius, siekdamas pasipelnyti, juos registravo labdaros ir paramos fondo vardu, klastojo pirkimo–pardavimo sutartis ir gavo už tai atlygį. Visa tai buvo daroma siekiant palengvinti automobilių transportavimą iki tikrojo savininko kitoje užsienio šalyje.

Pareigūnai išsiaiškino dar vieną to paties asmens anksčiau vykdytą nusikalstamą aferą. Tas pats asmuo, anksčiau būdamas kitos įmonės direktoriumi, taip pat apgaulingai tvarkydamas buhalteriją, vengė mokesčių, teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pasisavino beveik 11 tūkst. eurų.

Griežčiausia Baudžiamojo kodekso bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą — laisvės atėmimas iki 10 metų. Didžiausia bausmė už apgaulingą buhalterijos tvarkymą — iki 4 metų nelaisvės. Už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki 2 metų. Už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, kai suma viršija 100 MGL, numatoma griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki 4 metų.

Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Tegai:
sukčiavimas, labdara, Kaunas
COVID-19

Antrą parą eilės Lietuvoje patvirtinti keturi COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:31 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiuo metu siekia 202

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbiama Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1865, nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, per visą epidemijos laiką pasveiko 1579 žmonės.

Per dieną buvo atliktas 3571 koronaviruso tyrimas, per visą laiką šalyje atlikti 459404 tyrimai.

Šią savaitę, trečiadienį, staiga padaugėjus naujų atvejų, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Atnaujintas sąrašas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
Gaisro gesinimas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek žmonių per šiuos metus nuskendo ir mirė gaisruose

(atnaujinta 10:29 2020.07.11)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai mažiausias šešių mėnesių gaisrų skaičius per 17metų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų, tai liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per šešis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis –— 57 žmonės, tai yra šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse — 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 — Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 — Jonavos rajono savivaldybėje), 9 — Vilniaus apskrityje, 7 — Alytaus (po 3 — Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 — Klaipėdos, 5 — Šiaulių, 4 — Panevėžio, po 2 — Telšių ir Utenos, po 1 — Marijampolės ir Tauragės apskrityse. 

Tegai:
gaisras, statistika, Lietuva
Dar šia tema
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų