COVID-19

Lietuvoje dėl koronaviruso intensyviau bus testuojami septynių savivaldybių gyventojai

(atnaujinta 11:22 2020.06.22)
Testavimo apimtys didinamos tose savivaldybėse, kuriose sergamumas yra didesnis nei šis rodiklis ir per pastarąsias 14 dienų yra nustatytas daugiau nei vienas atvejis

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Širvintose, Vilniaus rajone, Jonavoje, Vilniuje, Šalčininkuose, Radviliškyje ir Klaipėdos rajone sergamumas koronavirusine infekcija (COVID-19) yra didesnis nei likusiose šalies savivaldybėse, todėl visą savaitę (nuo birželio 22 d. iki birželio 28 d.) jų gyventojai profilaktiškai bus testuojami intensyviau, apie tai informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Užupis, Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Sergamumo šalyje rodiklis yra 3,6 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Testavimo apimtys didinamos tose savivaldybėse, kuriose sergamumas yra didesnis nei šis rodiklis ir per pastarąsias 14 dienų yra nustatytas daugiau nei vienas atvejis.

Tokia situacija yra Širvintų (66,3), Vilniaus rajono (21), Jonavos (9,7), Vilniaus miesto (8,0), Šalčininkų (6,6), Radviliškio (5,7), Klaipėdos rajono (5,0) savivaldybėse.

Šiose savivaldybėse birželio 22–28 dienomis profilaktiškai bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

"Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės šiose septyniose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų", — rašoma pranešime.

Kiti darbuotojai, dirbantys vaistinėse, parduotuvėse, minėtose savivaldybėse, bus tiriami atsitiktine tvarka. Jų registracija bus vykdoma Karštąja koronos linija telefonu 1808, žmonės turės atvykti į mobiliuosius punktus.

Praėjusią savaitę savivaldybių, kuriose 14 dienų sergamumas koronaviruso infekcija, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, didesnis už Lietuvos vidurkį, buvo vienuolika.

Lietuvoje karantinas buvo panaikintas birželio 17 dieną. Išlieka nepaprastoji padėtis, kartu su ja respublikoje galioja tam tikri apribojimai.

Šiuo metu respublikoje yra nustatyta daugiau nei 1790 infekcijos atvejų, 76 pacientai mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2220)
Dar šia tema
URM paskelbė vaizdo įrašą, kaip Lietuvos medikai atskrido į Armėniją
Ekspertai papasakojo, kaip karantinas pakeitė lietuvių apsipirkimo įpročius
Be kaukės negalima. Kaip atrodo Europos oro uostai po pandemijos
Vilnius

VRM: auga visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis

(atnaujinta 15:56 2020.07.16)
Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per pastaruosius 5 metus gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis išaugo nuo 51 iki 65 procento, apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad per šį laikotarpį viešasis sektorius tapo efektyvesnis ir sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Tuo pačiu, 2019 metų bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,89 balo. Tai yra aukščiausia reikšmė per pastaruosius 11 metų.

Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas.

"Pokytis akivaizdus — keičiasi visuomenės nuomonė apie valstybės institucijas. Svarbu pažymėti, kad pagal viešojo sektoriaus veiksmingumo vertinimą Lietuva užima 14 vietą iš 28 ir lenkia tokias šalis kaip Latvija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Italija, Graikija. Tai rodo, kad sisteminės pertvarkos ir reformos ir veiklos valdymo ir vidaus procesų tobulinimas viešajame sektoriuje yra veiksmingas ir duoda rezultatų. Pagal viešųjų paslaugų teikimą lenkiame ES vidurkį", — teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pabrėžiama, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į įstaigas, geriausiai įvertino darbo laiko patogumą, specialistų bendravimo įgūdžius ir jų operatyvumą ir net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Taip pat dažniausiai į įstaigas gyventojai kreipėsi mokesčių administravimo (25 proc.), taip pat "Sodros" (17 proc.) klausimais.

Siekiant didesnio viešojo sektoriaus įstaigų sistemos efektyvumo, ypatingas dėmesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį skirtas viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos gryninimui, buvo vykdomi organizaciniai pokyčiai.

Taip pat buvo įvertinta apie 270 viešojo sektoriaus įstaigų kompetencija, o 2019 metais atliktas visų ministerijų, ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų įvertinimas.

"Pasiteisino ir iš dalies centralizuotų ir centralizuotų konkursų organizavimas. 74 proc. konkursuose dalyvavusių pretendentų sakė pasitikintys centralizuota atranka ir 76 proc. jų nurodė, kad konkursai vyko skaidriai", — teigiama pranešime.

2016–2019 metais valstybės tarnautojų sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 50 847 iki 46 097 valstybės tarnautojų).

2019 metais Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 4 024 viešojo sektoriaus organizacijos. Tais pačiais metais jų mažėjo 3,2 proc. (131 organizacija).

Tegai:
pasitikėjimas, Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Dar šia tema
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Tuščia salė

Nuo rugsėjo nebebus ribojamas leistinas renginių dalyvių skaičius

(atnaujinta 15:54 2020.07.16)
Kaip pranešama, Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ministrų kabinetas pakoregavo Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jame numatyta, kad leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 dienomis didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse — iki 1000 žmonių.

Tuo tarpu Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 dienos — neribojamas. Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimais.

"Kadangi renginių organizavimas yra itin imlus laikui, toks sprendimas renginių organizatoriams suteiks daugiau aiškumo, leis planuoti būsimus renginius rudenį, padės visapusiškai įsilieti į rinką ir atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių", — sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, stebima tarptautinė situacija organizuojant sporto renginius, pastebimi palankūs pokyčiai Lietuvoje.

"Renginių organizatoriai galės lanksčiau planuoti bilietų pardavimus, žiūrovų judėjimo srautus. Vis dėlto jie turės laikytis ir griežtesnių saugumo reikalavimų, kadangi šioje situacijoje svarbiausia rūpintis žmonių sveikata", — pažymėjo Monkevičius.

Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės.

Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.

Kaip pranešė Vyriausybėje, šis Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites. Keičiantis COVID-19 situacijai jis gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos galioja Vyriausybės nustatytas leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius kultūros ir sporto renginiuose — iki 400 žmonių uždarose erdvėse ir iki 1000 asmenų atvirose. Rugpjūčio 1–15 dienomis leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose patalpose didės iki 500.

Tegai:
renginiai, koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2220)
Dar šia tema
Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą
Skvernelis pasipiktino dėl pasisakymų "išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus"
Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

(atnaujinta 17:39 2020.07.16)
KAM vadovas Raimundas Karoblis teigė, kad, nepaisant pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva ir toliau skirs ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybos finansavimui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos per artimiausius kelerius metus pratyboms atsiųs amerikiečių karius į Lietuvą, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis JAV sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy. 

Pentagono atstovas pabrėžė, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.

"Tokio lygio bendradarbiavimas, pratybos, saugumas ir galiausiai stabilumas tapo įmanomas Lietuvai įsipareigojus investuoti daugiau kaip 2 proc. BVP į išlaidas gynybai ir savo karinių pajėgų modernizavimą", — kalbėjo McCarthy, pabrėždamas, kad JAV tęs dislokavimus Lietuvoje, nes abiejų valstybių pajėgoms naudingos bendros operacijos.

Jo teigimu, po kelių mėnesių į Lietuvą iš Lenkijos atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas, 2022 metų pratyboms suplanuotas kuopos karių atvykimas į Lietuvą ir iš JAV.

1 / 6
Oficialaus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų sekretoriaus Ryan D. McCarthy vizitas į Lietuvą.

JAV sausumos pajėgų sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios savo NATO sąjungininkams ir tęs "atgrasymo bei gynybos stiprinimą regione, užtikrinant stabilumą ir saugumą Europoje".

Karoblis: Lietuva tęs savo įsipareigojimus

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po susitikimo su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi teigė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva tęs savo įsipareigojimus ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.

"Tikiuosi, kad Lietuvos pastangos gerinant infrastruktūrą ir kitas priemones, pasitarnaus užtikrinant nenutrūkstamą JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Nepaisant galimų pandemijos ekonominių pasekmių, esame įsipareigoję tęsti bendrus JAV ir Lietuvos projektus", — sakė jis.

Kartu KAM vadovas pažymėjo, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos transatlantinės saugumo ir gynybos partnerės.

"Džiaugiuosi, kad JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena iš pagrindinių visos Europos Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Esame itin dėkingi JAV už jų pajėgų rotacijas Lietuvoje, nes tai — itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione. Siekiame užtikrinti tinkamas sąlygas JAV kariams čia treniruotis ir laukiame naujų JAV pajėgų rotacijų", — sakė krašto apsaugos ministras. 

Lietuva nuolat investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje bei kitur, gerina kitas priimančios šalies paramos sąlygas. JAV kariai  kartu su Lietuvos ir kitų šalių-sąjungininkių kariais ne tik naudojasi Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, tačiau taip pat prisideda prie jos modernizavimo. Vien į Pabradės poligoną per 2017–2019 metus JAV yra investavusios apie 8 mln. JAV dolerių.

Be to, vykdomi ir bendri JAV ir Lietuvos įsigijimo projektai — praėjusių metų rudenį pasirašyta sutartis su JAV Vyriausybe dėl Lietuvos kariuomenės aprūpinimo šarvuotaisiais visureigiais JLTV, taip pat vyksta derybos su JAV Vyriausybe ir dėl sraigtasparnių UH-60 "Black Hawk" įsigijimo.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
BVP, Lietuva, JAV, Pentagonas