Vakcinos nuo koronaviruso kūrimas

Lietuvoje bus kuriama vakcina nuo koronaviruso

(atnaujinta 14:15 2020.06.22)
Kaip pažymėjo glikobiologijos mokslų daktaras Grigorij Šutov, vakcinos prototipą planuojama sukurti per metus

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Biotechnologijų įmonės UAB "LAB Group LT" komanda kurs vakciną prieš koronavirusą. Apie tai praneša Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) spaudos tarnyba. 

Sėkmingai sudalyvavusi "Life-saving innovations: stop COVID-19" konkurse, įmonė su MITA pasirašė finansavimo sutartį. SARS-CoV-2 viruso vakcinos kandidato prototipo projektui pagal ES investicijų priemonę "Inostartas" skirta 34 782,65 eurų suma. Skirtas finansavimas komandai leis greičiau gauti atsakymus į techninius klausimus bei įtraukti papildomus eksperimentus, kurie padidina projekto sėkmės tikimybę. 

"LAB Group LT" taikoma strategija paremta inovatyvia vakcinų kūrimo technologija — rekombinantiniais baltymais. Vakcinai kurti pasirenkamas ne visas virusas, o tik jo dalis — paviršiaus baltymas. 

"Šis baltymas, skirtingai nuo deaktyvuoto viruso, neturi galimybės "atgyti" organizme ir sukelti nepageidaujamą infekciją. Be to, jis gali būti gaminamas dideliais kiekiais įprastose ląstelių kultūrose, nenaudojant sudėtingų, gyviems virusams auginti reikalingų technologijų", — teigia vienas iš įmonės įkūrėjų glikobiologijos mokslų daktaras Grigorij Šutov. 

Anot jo, vakcinos prototipą planuojama sukurti per metus.

"Vakcinos kandidato prototipą planuojame sukurti per metus, bet, be abejo, dedame visas pastangas, jog rezultatą turėtume kuo greičiau. Jei mums pavyks pritaikyti jau turimą vakcinų kūrimo technologiją SARS-CoV-2 viruso baltymui, tai leis greitai ir efektyviai surinkti vakcinos kandidatą su pagerintu imunininu atsaku didelei žmonių populiacijai", — teigė Šutov.

Pranešama, kad projekto komanda bendradarbiauja su tarptautinėmis įmonėmis ir akademinės bendruomenės nariais — baltymų ekspresijos, glikobiologijos, biochemijos, vakcinologijos ir bioprocesų inžinierijos ekspertais.

Pasiūlyta parama įmonę paskatino įkurti Lietuvoje

Šutov teigia, kad minčių apie įmonės steigimą Lietuvoje visada buvo: "nuolat stebėjau mokslo ir verslo vystymąsi Lietuvoje, tokios diskusijos vyko, tačiau to neplanavome daryti taip greitai. Netikėta pandeminė situacija, laiku pasiūlyta ir greitai MITA patvirtinta verslo parama suveikė kaip katalizatorius". 

Jo manymu, verslo skatinimo priemonės, biotechnologijoms palanki aplinka — slėniai, kitų biotechnologijų įmonių ir didelė tyrėjų bendruomenė, ilgalaikės pastangos skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei narystė ES — faktoriai, kurie gali lemti "LAB Group LT" ir kitų startuolių sėkmingą plėtrą Lietuvoje.

"Life-saving innovations: stop COVID-19" konkursas — pirmasis "LAB Group LT" bendradarbiavimas su MITA. Kaip pažymėjo MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša, šis konkursas paskatino steigti naujas gyvybės mokslų industrijoje veiklą vykdančias įmones. Šiuo metu inovacijas jau kuria 6 naujos gyvybės mokslų industriją atstovaujančios įmonės. 

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 8,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 461 tūkst. žmonių.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintas 1801 koronavirusinės infekcijos atvejis. Nuo pandemijos pradžios respublikoje mirė 76 žmonės su patvirtinta diagnoze.

Praėjusią savaitę šalyje buvo panaikintas karantinas, kuris respublikoje buvo įvestas kovo 16 dieną. Tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Rusijoje paskelbtas vakcinos nuo COVID-19 bandymo vaizdo įrašas
Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso apsaugos dvejus metus
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės
Šokoladas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 7-osios šventės

(atnaujinta 22:44 2020.07.06)
Antradienį, liepos 7-ąją, minima Pasaulinė šokolado diena, be to, šią dieną 1572 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Liepos 7 yra 188-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 189-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.

Antradienį minima vieno populiariausių ir plačiausiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje — Pasaulinė šokolado diena

Iš tiesų, šokoladui skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, liepos 7 ir spalio 28. Šokolado dienos tėvyne laikoma Prancūzija, kur pirmą kartą 1995 metais ir buvo surengta ši šventė. Iš pradžių tai buvo tik nacionalinė šventė, tačiau laikui bėgant prancūzų kaimynai susidomėjo įdomia tradicija ir taip Šokolado diena išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šios dienos proga galima ir reikia sveikinti konditerius, menininkus, kurie kuria gražias šokolado pakuotes, savo pažįstamus, kurie mėgsta ne tik šokoladą, bet ir kitus saldumynus.

Lietuvos istorijoje ši diena irgi svarbi. 1572 metais šią dieną mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, gyvavusi nuo 1316 metų. 

Savo vardadienį šiandien švenčia Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

0
(atnaujinta 22:54 2020.07.06)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

0
Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją