Žemės ūkio ministerija

Vyriausybė pritarė pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai skirti 26,1 mln. eurų

(atnaujinta 14:14 2020.06.22)
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama bus išmokėta žemdirbiams už pieną, gyvulius ir pasėlius. Apie 50 proc. visos sumos bus skiriama pienininkystės sektoriui

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Vyriausybė pirmadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui iš valstybės biudžeto šalies ūkininkams skirti 26,1 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos, praneša Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, toks sprendimas padės palaikyti žemdirbių pajamų stabilumą, taip pat didinti lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje ES rinkoje bei sumažinti COVID-19 viruso plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui.

"Pandemijos pasekmes žemės ūkis dar kurį laiką jaus, tad darėme ir tebedarome viską, kad mūsų žemdirbiai turėtų kuo mažiau problemų dėl apyvartinių lėšų stygiaus, o skiriamos išmokos būtų investuotos į ūkių plėtrą", — sakė jis.

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama bus išmokėta žemdirbiams už pieną, gyvulius ir pasėlius. Apie 50 proc. visos sumos bus skiriama pienininkystės sektoriui.

Viena iš pagrindinių sąlygų gauti tokią paramą — deklaruoti žemės ūkio naudmenas, o su vėlavimais pasėlių paraiškos priimamos iki liepos 17 dienos, numatoma, kad pieno gamintojus pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną pasieks rugpjūčio mėnesį, o rudenį paramos lėšų sulauks ir kiti gamintojai.

Tegai:
parama, Žemės ūkio ministerija (ŽUM)
Dar šia tema
Savaitgalį Vilniuje vyko "Indiškų atostogų" renginiai
FNTT išaiškino schemą: 54 parduotuves Kaune turinti įmonė slėpė milijonus eurų — video
Žmonės važinėja dviračiais Vilniuje

Pateikta jau per 1000 paraiškų kompensacijoms sunaikintą taršų automobilį

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Šiuo tikslu iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Į Aplinkos projektų valdymo agentūrą jau kreipėsi daugiau kaip 1000 gyventojų, kurie nori gauti kompensacijas už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigyti elektrinę transporto priemonę, praneša Aplinkos ministerija.

Tokiam tikslui iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos.

Pranešama, kad kompensacinių išmokų daugiausia prašoma elektriniams paspirtukams bei paprastiems dviračiams. Dėl to, kad galima įsigyti ne vieną priemonę, dažnai kreipiamasi dėl kelių dviračių ar paspirtukų.

"Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti tik elektroniniu būdu per informacinę sistemą APVIS. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 tūkst. eurų kompensacijos sumos", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad nustatytus kriterijus atitikusio sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų — už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų — už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų — už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, kompensacija
Dar šia tema
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Neblaivus vairuotojas, archyvinė nuotrauka

Šiauliuose sučiuptas prie vairo sėdėjęs neblaivus kariškis

(atnaujinta 09:31 2020.07.07)
Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Šiaulių policija sulaikė automobilį "Audi A4", kurį vairavo neblaivus Lietuvos kariuomenės karys. Apie tai pranešė respublikos Policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Vyras areštuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad iš ligoninės buvo išleistas vyras, kuris teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai.

Pasak vyro, gimusio 1965 metais, jis buvo sumuštas Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo miestelyje.

Incidentas įvyko liepos 5 dieną.

Tegai:
karys, Šiauliai, neblaivumas, alkoholis
Dar šia tema
Iš Londono į Lietuvą atskraidinti kaliniai
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
JAV žvalgybos lėktuvas Boeing OC-135B Open Sky, archyvinė nuotrauka

Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties

(atnaujinta 09:48 2020.07.07)
Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų. Vašingtonas greičiausiai nekeis savo sprendimo pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, po virtualios valstybių narių konferencijos RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas.

Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija.

"Galime teigti, kad požiūrių suartėjimas neįvyko — viskas liko taip, kaip buvo. Bet tai iš tikrųjų buvo gana nuspėjama", — teigė jis.

Ministras pabrėžė susitikimo fakto svarbą, nes "gavome galimybę išsamiau pateikti savo vertinimus apie tai, kas vyksta, įskaitant, visų pirma, JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmes".

"Nemanau, kad šios dienos įvykio rezultatas padidino tikimybę, jog JAV persvarstys savo jau paskelbtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo. Deja", — pabrėžė Riabkovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau paskelbė, kad šalis traukiasi iš Atviro dangaus sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino apgailėtinu žingsniu.

Diplomatai priminė, kad vienu metu susitarimas buvo sudarytas JAV iniciatyva, tai yra svarbiausia grandis Europos saugumo sistemoje.

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol jis galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją
Trampas vėl pažadėjo nubausti Kiniją už koronaviruso pandemiją