Neris, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje planuojama statyti ilgiausią tiltą Baltijos šalyse

(atnaujinta 10:50 2020.06.23)
Planuojama, kad virš Neries upės atsiras vienas ilgiausių — 1,5 km ilgio — geležinkelio tiltų Baltijos šalyse

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Lietuvoje projekto "Rail Baltica" įgyvendinimo rėmuose planuojama pastatyti ilgiausią tiltą Baltijos šalyse, rašoma pranešime žiniasklaidoje.

Liepos 8 dieną už "Rail Baltica" sekcijos Kaunas–Ramygala techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM pristatys projektinius pasiūlymus Jonavos rajone esančioje atkarpoje Šveicarija–Žeimiai.

12,2 km ilgio atkarpoje Šveicarija–Žeimiai numatyti du kelių viadukai, vienas geležinkelio viadukas, vienas kelių tunelis, dvi regioninės stotelės ir viena pralanka. Atkarpoje taip pat bus įrengta maždaug 746 m triukšmo barjerų ir 3 gyvūnų perėjos.

Keliai Jonava–Čičinai–Smičkiai, Rogožiai–Čiūdai–Kulva ir Jonava–Kėdainiai–Šeduva kirs geležinkelį viadukais arba tuneliais. Siekiant užtikrinti geležinkelio ir gyventojų saugumą, visoje "Rail Baltica" linijoje nebus vieno lygio sankirtų.

Šioje atkarpoje projektuojamas ir tiltas per Neries upę. Planuojama, kad tai bus vienas ilgiausių — 1,5 km ilgio — geležinkelio tiltų Baltijos šalyse. Pačioje upėje nebus nė vienos atramos — 150 m geležinkelio kabos virš upės.

Sekcijos Kaunas–Ramygala detalusis techninis projektavimas bus užbaigtas 2021 metais. "Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" jau pradėjo pasirengimą šios sekcijos statybos darbų pirkimui. Statybas taip pat planuojama pradėti 2021 metais.

"Rail Baltica"

"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.

Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba (73)
Dar šia tema
Lietuva siekia papildomų ES lėšų "Rail Baltica" statybai
Estijos vyriausybė paaiškino "Rail Baltica" projekto statusą
Ekspertas: abejonės dėl "Rail Baltica" projekto netrukdo Lietuvai gauti ES pinigų
Ekonomistė: "Rail Baltica" naudosis "mistiniai" keleiviai
Žmonės su kaukėmis, archyvinė nuotrauka

PSO papasakojo apie koronaviruso likimą

(atnaujinta 10:26 2021.01.26)
Pasak PSO ekstremaliųjų situacijų sveikatos specialisto, šiuo metu pasaulyje pagamintų vakcinų kiekio nepakanka, kad vienu metu atsikratytumėte pandemijos

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Žmonija turės daugelį metų kovoti su pandemija, sakė Maiklas Raianas, PSO ekstremaliųjų situacijų sveikatos srityje programos direktorius.

"Nepaisant pažangos, kurią pasiekėme kovoje su COVID-19, yra daugybė veiksnių, rodančių, kad susidoroti su epidemija nebus lengva", — cituoja jo trumpą pranešimą RIA Novosti.

Raianas paaiškino, kad šiandien žmonės serga COVID-19 visame pasaulyje. Ne visur pavyksta sustabdyti viruso plitimą, o pagamintų vakcinų kiekio nepakanka, kad vienu metu atsikratytumėte pandemijos.

Tuo pačiu metu ekspertas pažymėjo, kad visos kovos su liga priemonės ir pastangos nėra veltui, nes kiekvieną dieną jos padeda sumažinti mirštamumą nuo COVID-19 ir sumažinti naujų ligų skaičių.

Raianas taip pat pridūrė, kad žmonijos istorijoje jau nutiko taip, kad epidemijos įgaudavo lokalų pobūdį ir užsitęsdavo daugeliui metų. Tokiu atveju, jo nuomone, grėsmė kyla jaunajai kartai, nes per daugelį metų suaugusiesiems atsiras imunitetas šiai ligai.

Tegai:
pandemija, COVID-19, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Darbuotojas statybvietėje

Ukrainos piliečiai įtariami nelegaliai gabenę darbuotojus į Lietuvą

(atnaujinta 09:54 2021.01.26)
Ukrainiečiai per dvejus metus į Lietuvą atsivežė daugiau kaip 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos ir nesumokėjo apie pusės milijono mokesčių

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai vykdo ikiteisminį tyrimą, kuriame išsiaiškinti Ukrainos piliečiai, kurie, galimai klastodami dokumentus, į Lietuvą veža darbininkus iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, apgaulingos apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimo. 

Tyrimo metu nustatyta, kad Ukrainos piliečių bendrininkų grupė per dvejus metus į Lietuvą atsivežė daugiau kaip 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Penkias įmones Lietuvoje ir Lenkijoje valdę organizatoriai veikė pagal susigalvotą schemą – klastodami dokumentus, dirbti atvykusius asmenis neva įdarbindavo savo pačių įkurtose įmonėse Lenkijoje, o vėliau pagal subrangos sutartis darbuotojus komandiruodavo į Lietuvą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad organizatoriai turėjo sudarę sutartis su 13 statybos sektoriaus įmonių Lietuvoje, kuriose atvežti darbuotojai atlikdavo elektros montavimo darbus.

"Surinkti duomenys leidžia manyti, kad darbuotojai oficialiai nebuvo įdarbinami nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, o pagal tokią schemą veikdami bendrininkai galimai nemokėjo jokių mokesčių nei Lietuvoje, nei Lenkijoje", - praneša FNTT.

Gavę pajamas už darbuotojų atliktus darbus, bendrininkai iš Ukrainos siekė išvengti mokesčių valstybei. Pareigūnai įtaria, kad bendrininkai, pasitelkę dar vieną jiems priklausančią Lietuvoje registruotą įmonę, galimai klastojo dokumentus, įformindami fiktyvius statybos darbų tarpusavio sandorius. Tuo pačiu galimai buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, klastojami kiti dokumentai, siekiant išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo – per 278 tūkst. eurų PVM ir per 240 tūkst. eurų pelno mokesčio.

FNTT pareigūnai Vilniuje atliko 16 kratų įtariamųjų namuose, darbo vietose, jų automobiliuose. Kratų metu buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai, mobilieji telefonai, grynieji pinigai, rankraštiniai užrašai. Tyrimo metu laikinai apribota įtariamųjų turto už daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Ukraina
Dar šia tema
Tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos, rodo tyrimas
Vilniuje pradedami ledo arenos projektavimo darbai