Katalikų bažnyčia, archyvinė nuotrauka

Šiandien Bažnyčia mini šv. Agripiną kankinę ir šv. Kafasą

(atnaujinta 21:48 2020.06.22)
Religiniuose šaltiniuose pranešama, kad birželio 23 dieną Bažnyčia mini šv. Agripiną kankinę ir šv. Kafasą

Agripinai buvo nukirsta galva arba ji buvo mirtinai nuplakta Romoje Valeriano ar Diokleciano persekiojimų metu. Detalės painios. Ginčytina netgi jos palaidojimo vieta — Sicilija ar Konstantinopolis.

Tą pačią dieną minimas ir šventasis Džiuzepė Kafasas.

Džiuzepė Kafasas mirė Pjemonto sostinėje 1860 metų birželio 23 dieną, sulaukęs 49 metų. 

Džiuzepė Kafasas gimė 1811 metų sausio 15 dieną Kastelnuovo d'Asti, Pjemonto regione, kamuojamame didelių socialinių problemų. Jo paslaptis buvo paprasta: būti Dievo žmogumi; menkuose kasdieniuose reikaluose daryti tai, "kas gali prisidėti prie didesnės Dievo šlovės ir sielų gerovės". Jis visa esybe mylėjo Viešpatį, palaikomas gilios ir ilgos maldos, gyveno nuoširdžiai visus mylėdamas.

Kaip skelbia šaltiniai, jis išmanė moralės teologiją, bet ne menkiau situacijas ir širdis žmonių, kurių gerove rūpinosi kaip geras ganytojas. 

Jo tarnystei būdingas dar vienas elementas — dėmesingumas labiausiai kenčiantiems, atstumtiems, pirmiausia kaliniams, XIX a. Turine gyvenusiems nežmoniškomis sąlygomis. Žmoniškai ir dvasiškai jis ypač rūpinosi nuteistaisiais mirti. Išklausęs išpažinties ir suteikęs Eucharistiją, jis į bausmės atlikimo vietą palydėjo 57 nuteistuosius mirti. Kupinas gilios meilės, palydėjo juos iki paskutinio jų atodūsio.

Kafasas mirė 1860 metų birželio 23 dieną visą savo gyvenimą atidavęs Viešpačiui ir artimui. Popiežius Pijus XII 1948 metų balandžio 9 dieną paskelbė jį Italijos kalinčiųjų pastoracijos globėju, o 1950 metų rugsėjo 23 dieną apaštališkuoju paraginimu Menti nostri pateikė jį kaip pavyzdį nuodėmklausiams ir dvasiniams vadovams.

Tegai:
šv. Agripina, šv. Džiuzepė Kafasas, bažnyčia
Dar šia tema
Katalikų pasaulyje: iš kur kilo pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai
Šventės ir šventieji Lietuvoje: Nekaltoji Švč. Mergelės Marijos Širdis
Kur praleisti Jonines: sudarytas įdomių šventinių kelionių sąrašas
Katalikų šventieji: šiandien minimas Šv. Aloyzas Gonzaga
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės
Šokoladas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 7-osios šventės

(atnaujinta 22:44 2020.07.06)
Antradienį, liepos 7-ąją, minima Pasaulinė šokolado diena, be to, šią dieną 1572 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Liepos 7 yra 188-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 189-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.

Antradienį minima vieno populiariausių ir plačiausiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje — Pasaulinė šokolado diena

Iš tiesų, šokoladui skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, liepos 7 ir spalio 28. Šokolado dienos tėvyne laikoma Prancūzija, kur pirmą kartą 1995 metais ir buvo surengta ši šventė. Iš pradžių tai buvo tik nacionalinė šventė, tačiau laikui bėgant prancūzų kaimynai susidomėjo įdomia tradicija ir taip Šokolado diena išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šios dienos proga galima ir reikia sveikinti konditerius, menininkus, kurie kuria gražias šokolado pakuotes, savo pažįstamus, kurie mėgsta ne tik šokoladą, bet ir kitus saldumynus.

Lietuvos istorijoje ši diena irgi svarbi. 1572 metais šią dieną mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, gyvavusi nuo 1316 metų. 

Savo vardadienį šiandien švenčia Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai

Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas

(atnaujinta 22:58 2020.07.06)
Pratybos vyko Tverės regione. Pilotai turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir aukščio išlyginimo santykį

Rusijoje vyko karinės transporto aviacijos įgulų pratybos, kurių metu buvo rengiamas kilimas ir nusileidimas ant žemės. Šis elementas laikomas vienu sunkiausių mokymų metu.

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip lėktuvas pakyla betoninio kilimo ir tūpimo tako, po to sėkmingai nusileidžia. 

Pratybos vyko Tverės regione. Manevrus pilotai atliko su dešimčia lėktuvų Il-76MD.

Pastebima, kad dirvožemio paviršiaus tankis skiriasi nuo aerodromo betoninės dangos, todėl šis elementas yra pavojingas. Vykdydami pratybas, pilotai, rinkdamiesi nepadengtos juostos lietimo tašką, turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir išlyginamojo aukščio santykį.

Tegai:
skrydžiai
Dar šia tema
Videofaktas: išriedėjo pirmasis karinis transporto lėktuvas IL-112V
Internete pasirodė Rusijos IL-38 ekstremalaus skrydžio vaizdo įrašas