Jauni žmonės

Lietuvoje beveik kas penktas registruotas bedarbis jaunuolis

(atnaujinta 12:37 2020.06.23)
Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio jaunimo skaičius pradėjo augti labiau nei kitų amžiaus grupių po to, kai šalyje paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Užimtumo tarnyboje birželio 1 dieną buvo registruota 39,3 tūkst. darbo neturinčių 16–29 metų jaunuolių — tai beveik kas penktas (19,3 proc.) registruotas darbo neturintis asmuo, rodo apžvalgos "Jaunimo situacija darbo rinkoje" duomenys.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Darbo neturinčiai jaunuoliai sudarė 8,8 proc. šalies 16–29 metų amžiaus gyventojų.

Pažymima, kad Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio jaunimo skaičius pradėjo augti labiau nei kitų amžiaus grupių po to, kai Vyriausybė kovo 16 dieną paskelbė karantiną ir ekstremalią situaciją. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo–gegužės mėnesiais kreipėsi 22,5 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių — 33,9 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.

Šiuo laikotarpiu, anot pranešimo, ypač išsiskiria naujai registruotų 25–29 metų amžiaus darbo neturinčių asmenų dalis. Užimtumo tarnybos teigimu, tam įtaką galėjo daryti ir teisinės bazės pakeitimai — studijuojantiems jaunuoliams, besiregistruojantiems Užimtumo tarnyboje, suteikiamas nebe besimokančio asmens, o bedarbio statusas. Turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą yra skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Penktadaliu sumažėjo užsiregistravusių absolventų skaičius

Sausio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje registravosi 2,1 tūkst. absolventų, tai yra 21,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Praėjusį mėnesį dėl darbo paieškos kreipėsi 282 asmenys, t. y. beveik du kartus mažiau nei 2019 m. gegužės mėn.

Tarp absolventų daugiausia universitetuose studijavusių teisę, viešąjį administravimą, kūrybines industrijas, kineziterapiją, politikos mokslus, kolegijose — socialinį darbą, buhalterinę apskaitą, teisę, automobilių techninį eksploatavimą, profesinėse mokyklose — virėjo, automobilių mechaniko, apdailininko profesijų programas.

Įdarbinama 30 proc. mažiau jaunuolių

Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos kovo–gegužės mėnesiais suteiktos 9,8 tūkst. jaunuolių, tai 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jų buvo įdarbinta 14 tūkst.

Daugiausia jaunuolių įsidarbino paslaugų sektoriuje — 65,5 proc., iš jų 24,4 proc. — mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. Beveik kas penktas — pramonės įmonėse, kas dešimtas — statybose.

Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Jaunimas dažnai dirba būtent koronaviruso skaudžiai paliestuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose. Dalis jų neteko darbo, o susirasti naują ar papildomą — sunkiau nei ankstesniais metais.

Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors įprastai registruodavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius darbui taip pat priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Tačiau nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje bei kurortuose.

Svarbu net tik studijų programa ar profesija

Įsidarbinimo sėkmę lemia tiek jaunuolio pasirinkta studijų programa ar profesija, tiek aktyvumas, vidinė motyvacija ir noras būti geriausiu. Su jaunimu dirbantys specialistai pastebi, kad vos penktadaliui jaunų žmonių yra svarbu, kad darbas atitiktų įgytą specialybę / profesiją.

Jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties. Darbdavių teigimu, jaunimo teorinis parengimas yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos.

Užimtumo tarnyba ragina jaunuoliams nesivadovauti nuostata, kad diplomas yra darbovietės garantas, ir nesivaikyti specialybių madų, o rinktis tai, kur jaunuolis jau dabar yra stiprus. O atradus sritį, kuri jam yra įdomi ir kurioje jis norėtų dirbti, vertėtų nuolat mokytis, tobulėti ir siekti pasirinktos srities eksperto kompetencijų.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
karantinas, nedarbas, Lietuva, jaunimas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2198)
Koronaviruso testai

ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką

(atnaujinta 12:41 2020.07.14)
Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei pačioje ligoninėje atvejų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Atlikti du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių koronaviruso aspektų — sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką, savo Facebook paskyroje rašo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74 %), iš kurių 197 (6,4 %) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2", — rašė jis.

Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų pačioje ligoninėje atvejų.

Pažymima, kad kontaktą su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Kita vertus, dauguma antikūnus turėjusių (75 %) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, tokius kaip anosmija, karščiavimas ir kosulys.

Jis pabrėžė, kad didelėje JK atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlyčio buityje asmenys.

Pažymima, kad iš 1032 besimptomių medikų 3 proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose.

Be to, buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės. Tai yra, virusų genominė analizė parodė, jog 6 iš 9 SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus.

"Šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę", — rašė Čaplinskas.

Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

ULAC vadovas priduria, kad užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, tačiau ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų.

Atliktų abiejų tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad norint sužinoti, kur cirkuliuoja virusas, ir užtikrinti geriausią medikų ir pacientų apsaugą, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 568 tūkst. žmonių.

Tegai:
medikai, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2198)
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 12:31 2020.07.14)
Už organizuotą sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės galima griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista grupuotė, kurios nariai įtariami sukčiavimu organizuotoje grupėje, juridinio asmens naudojimu neteisėtai veiklai slėpti ir didelio kiekio dokumentų klastojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, padaryta žala valstybei siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Pareigūnai išaiškino Vilniuje veikusią 8 asmenų grupuotę, kuri nuo 2012 iki 2017 metų, įtariama, prisidengė keturiomis sukčiavimui nuslėpti įkurtomis įmonėmis, klastojo sąskaitas faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu galimai mažino bei savinosi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nustatyta, kad dalį išvengto daugiau kaip 265 tūkst. eurų dydžio PVM tarpusavyje dalinosi visi 8 grupuotės nariai. Vykdant netikrus sandorius buvo vengta ir pelno mokesčio mokėjimo, siekiančio per 134 tūkst. eurų. Suskaičiuota, kad sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui — beveik 400 tūkst. eurų.  

Ikiteisminio tyrimo metu, šeši organizuotai grupuotei priklausantys nariai savo kaltę pripažino ir buvo nuteisti bei savo lėšomis atlygino visą padarytą žalą valstybei. Šiuo metu įtarimai pareikšti likusiems dviem aferų organizatoriams, jų laukia teismas.  

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės. Griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Kratų pas mėsininkus metu rasta 784 kg šešėliniais pinigais įsigytos atvėsintos mėsos
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių