Šv. Jonas Krikštytojas

Šešiais mėnesiais anksčiau Jėzų: švenčiamas Šv. Jono Krikštytojo gimimas

(atnaujinta 23:29 2020.06.24)
Šiandien, birželio 24 dieną, švenčiama Šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Jis gimė šešiais mėnesiais anksčiau už Jėzų ir minimas kaip pranašas, Sužadėtinio draugas, angelas, balsas, Elijas, Išganytojo krikštytojas

Šv. Jono Krikštytojo gimimo istorija susipynusi su Jėzaus, kaip tiesiančiojo Jėzui kelią.

Kalbėti apie Joną nelengva dėl jo didingumo, paprastumo, šventumo, skaistumo, karštumo, nusižeminimo, pagarbumo, pamokslavimo, kaip prasidėjo jo gyvenimo istorija, kaip jis vykdė savo misiją ir kaip numirė.

Sakoma, kad Jonas gimė prieš Kristų, jis pirmas pradėjo mokyti tautą, tapo Kristaus pirmtaku paaukodamas savo gyvybę.

Įprastai Bažnyčia švenčia savo šventųjų "gimimo dangui" (mirties) dieną, tačiau Jonui daroma išimtis. Jo gimimas pranašauja ir parengia Jėzaus gimimą. Bažnyčia, minėdama Jono gimimą, taip pat įsiklauso į jo balsą, raginantį atsiversti, ir prašo užtarimo, kad nuolat atpažintų Tą, kurį Jonas pranašavo, kad tikintieji eitų jo nurodytu keliu, vedančiu pas Tą, kurį jis nurodė.

Tiek Rytuose, tiek Vakaruose jau IV amžiuje minima Kristaus pirmtako šventė, jo vardu tituluojama daug šventovių bei bazilikų. Rytuose Jonas Krikštytojas minimas sausio 7 dieną ir ši šventė siejama su Viešpaties Apsireiškimo ir Jėzaus krikšto Jordane švente. Vakaruose jau šv. Augustino laikais Jono Krikštytojo gimimui minėti parinkta birželio 24 diena, siejant tai su Kristaus gimimo diena.

Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje Jonui Krikštytojui skirtos dvi jo gimimo ir nukirsdinimo (rugsėjo 29-oji) minėjimo dienos. Ypatinga vieta šiam šventajam tenka ir Visų Šventųjų litanijoje.

Anot šaltinių, šis šventasis Viešpaties pirmtakas pasižymėjo devyniomis privilegijomis: tas pats angelas, kuris apreiškė Viešpatį, apreiškė ir Joną; motinos įsčiose Jonas šoktelėjo iš džiaugsmo, Viešpaties Motina pakėlė jį nuo žemės; jis "atrišo" tėvo kalbą; pirmas įvedė krikštą; pirštu parodė į Kristų; Kristus gyrė jį labiau nei visus kitus; jis pranešė ateisiant Kristų tiems, kurie buvo limbe (Limbas — pomirtinė vieta, esanti tarp rojaus ir pragaro).

Tegai:
bažnyčia, religija
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (21)
COVID-19, archyvinė nuotrauka

trečiųjų šalių atvykusiems užsieniečiams bus privalomas COVID-19 tyrimas 

(atnaujinta 15:37 2020.07.16)
Be to, SAM vadovui buvo pavesta nustatyti kriterijų, kurį pasiekus vėl būtų galima grąžinti nurodymą privalomai dėvėti apsaugines kaukes

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ne Europos ekonominės erdvės ir ne EBPO valstybių piliečiai, atvykusieji į Lietuvą, privalės atlikti COVID-19 tyrimą ir, operacijų vadovo sprendimu, laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu stebimas įvežtinių COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, kadangi buvo sudarytos galimybės laisviau keliauti po užsienio valstybes. Be to, trečiadienį COVID-19 buvo nustatytas 18 iš Uzbekijos į Kauną atvykusių vairuotojų.

"Reaguojant į paskutinių dienų situaciją, kai COVID-19 nustatytas vairuotojams ir atsižvelgiant į aptarimą COVID-19 komitete, siūlome įrašyti, kad užsieniečiams, atvykstantiems ne iš EBPO valstybių, privaloma laikytis izoliacijos sąlygų", — ketvirtadienio posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, šis pakeitimas leistų, esant būtinybei, nustatyti privalomą 14 dienų izoliaciją iš užsienio atvykstantiems piliečiams. Šiam siūlymui Vyriausybė taip pat pritarė.

Vyriausybė taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos nutarimui, kuriame siūloma įtvirtinti lankstų mechanizmą, leisiantį nustatyti apsaugos priemonių dėvėjimą, esant objektyvioms aplinkybėms. Siūloma apibrėžti sritis, kuriose apsaugos priemonių dėvėjimas aktualus, ir sveikatos apsaugos ministrui, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, suteikti reikiamus įgaliojimus priimti sprendimus dėl konkrečių reikalavimų apsaugos priemonių dėvėjimui. Šios sritys — tai prekybos vietos, masiniai renginiai ir viešasis transportas — t. y. tos vietos, kur yra palankiausios sąlygos virusui plisti.

"Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministras nustatys kriterijus, kuriuos pasiekus, bus reikalinga grįžti prie kaukių dėvėjimo atskirose vietose. Tai svarbu, siekiant kiek įmanoma labiau užkardyti viruso plitimą ir palaikyti gerą epidemiologinę situaciją šalyje", — teigė Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ministrų kabinetas spendė ir kaip nuo rugsėjo atrodys masiniai renginiai. Pritarta, kad nuo liepos 17 dienos renginiuose uždarose patalpose galės dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos — iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos — iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebebus ribojamas. Renginiuose lauke iki rugsėjo galės dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
užsieniečiai, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Sulaikę COVID-19 užsikrėtusį afganistanietį aštuoni pasieniečiai turi saviizoliuotis
Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 — oro uosto darbuotojas ir iš JK grįžęs asmuo
Koronaviruso testai

Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 oro uosto darbuotojas ir JK grįžęs asmuo

(atnaujinta 13:43 2020.07.16)
Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per vakar parą patvirtinti 6 nauji COVID-19 atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pranešama, kad vienas atvejis buvo patvirtintas Klaipėdos apskrityje, du iš Vilniaus.

Kauno apskrityje registruoti trys atvejai, iš kurių du yra susiję su transporto įmone.

Kaip pabrėžiama, pirmasis atvejis nustatytas Kauno apskrityje gyvenančiam asmeniui. Jis virusui būdingus simptomus pajuto liepos 11 dieną ir gydėsi namuose.

Tačiau sveikatos būklei negerėjant, liepos 14 dieną greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu asmuo buvo pristatytas į Respublikinę Kauno ligoninę.

"Patvirtinus COVID-19 ligą, asmuo stacionarizuotas Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL). Nustatyta 16 artimą sąlytį turėjusių asmenų. Manoma, kad užsikurtusysis galimai užsikrėtė svečiuodamasis pas giminaičius, į Lietuvą grįžusius iš Jungtinės Karalystės (JK)", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad antrasis atvejis buvo nustatytas Vilniaus apskrityje. Koronavirusas diagnozuotas Vilniaus oro uoste dirbančiam asmeniui.

Jis paskutinį kartą darbe buvo liepos 10 dieną. Darbovietėje nustatyti 3 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, taip pat dar 8 žmonės, su kuriais jis bendravo namų aplinkoje. Pažymima, kad visi kontaktą turėjusieji šiuo metu yra izoliuoti, užsikrėtimo aplinkybės aiškinamos.

Trečiasis atvejis per vakarykštę parą užfiksuotas prekybos tinklo "Maxima" sandėlio Vilniuje, Kirtimų g. 57B, darbuotojui.

Užsikrėtęs asmuo izoliuotas nuo liepos 7 dienos, kai jo kolegai buvo patvirtintas COVID-19. Kiti du kolegos, kurie turėjo kontaktą, taip pat izoliuoti, jiems bus atliekamas COVID-19 tyrimas. 

Taip pat pranešama apie du naujus atvejus Kaune veikiančioje transporto įmonėje.

NVSC pabrėžia, kad šiuo metu įmonėje "Hegelmann Transporte" iš viso registruota 19 užsikrėtimo COVID-19 atvejų, įskaitant per vakarykštę parą užfiksuotus 2 naujus. 

"Pirmasis iš dviejų naujų atvejų patirtintas transporto įmonės darbuotojui. Asmeniui liepos 13 d. buvo atliktas tyrimas koronavirusinei infekcijai nustatyti PGR metodu, nes asmuo buvo laikomas turėjusiu rizikingą sąlytį, tačiau infekcija nebuvo patvirtinta", — rašoma pranešime.

Asmuo koronaviruso infekcijai būdingus simptomus pajuto dieną po tyrimo (liepos 14 dieną). Jis buvo pristatytas GMP automobiliu į Kauno klinikinę ligoninę, kur tyrimas atliktas pakartotinai. Ten paaiškėjo, kad asmuo birželio 30 dieną grįžo iš Vokietijos, liepos 2 dieną Lietuvoje turėjo kontaktą su Uzbekijos piliečiais, į respubliką atvykusiais darbo tikslais. Nuo liepos 9 dienos asmuo buvo izoliuotas.

Antrasis iš naujų atvejų patvirtintas asmeniui, kuris darbe paskutinį kartą lankėsi liepos 13 dieną. Tą pačią dieną asmuo pajuto COVID-19 būdingus simptomus. Nustatyta, kad asmuo turėjo sąlytį su 12 asmenų, iš kurių 7 yra tos pačios transporto įmonės darbuotojai.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
koronavirusas, Didžioji Britanija, Vilniaus oro uostas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
Dar vienam "Maximos" sandėlio darbuotojui diagnozuota COVID-19
Lietuvoje nustatyti šeši nauji koronaviruso atvejai
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba