Interaktyvaus fontano Lukiškių aikštėje atidarymas

Seime registruotas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo projektas

(atnaujinta 12:23 2020.06.25)
Pranešama, kad projektas teikiamas atsižvelgus į Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę, numatomą jos valstybinę funkciją

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Šiandien Seime registruotas Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas, pranešama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Facebook puslapyje.

Pranešama, kad projektas teikiamas atsižvelgus į Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę, numatomą jos valstybinę funkciją.

Kartu įvertintas anksčiau įvykdytas aikštės išniekinimas: toje vietoje, kuri yra pašventinta Laisvės kovų ir sukilėlių krauju, Vilniaus mero liberalo Remigijaus Šimašiaus iniciatyva įrengtas pliažas.

Pabrėžiama, kad šio įstatymo projekto iniciatorius LVŽS frakcijos seniūnas ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis nurodo, jog įstatymu siekiama pripažinti, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, kuri formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

"Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Daugumai Lietuvos žmonių ši aikštė yra tapusi Laisvės kovų bei pasipriešinimo okupacijai simboliu. Norime, kad ji tokia išliktų žmonių atmintyje, būtų mūsų visų susitelkimo vieta bei padėtų formuotis Tautos istorinei atminčiai", — sakė Karbauskis.

Tarpsesijiniu laikotarpiu tikimasi rengti posėdžius, kurių metu, tariantis su istorikais, kultūros žmonėmis, laisvės kovų dalyviais, būtų galutinai apsispręsta dėl Lukiškių aikštės naudojimo principų bei to, ar Vilniaus savivaldybė toliau gali prisiimti atsakomybę už Lukiškių aikštės tvarkymą ir naudojimą.

Tegai:
Remigijus Šimašius, Ramūnas Karbauskis, Seimas, Lukiškių aikštė
Dar šia tema
Nausėda atšaukė vizitą Estijoje, kur turėjo susitikti su Baltijos šalių lyderiais
Kaip lietuviai atšventė pokarantinines Jonines
Registrų centras

Registrų centrui skirta bauda dėl darbo po lietaus sutrikimo

(atnaujinta 14:56 2021.03.02)
Dėl šio incidento elektroninė sveikatos sistema neveikė ilgiau nei savaitę, o visą tą laiką medicinos įstaigoms teko išrašyti popierinius receptus

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) Registrų centrui skyrė baudą dėl netinkamai įgyvendintų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių, pranešė VDAI spaudos tarnyba.

Baudos dydis siekia 15 tūkstančių eurų.

VDAI pareiškė, kad Registrų centras nesugebėjo užtikrinti nuolatinio duomenų tvarkymo sistemų ir paslaugų vientisumo, prieinamumo ir atsparumo, taip pat per teisės aktų nustatytą terminą neatkūrė sąlygų ir galimybių naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju.

VDAI duomenimis, incidentas, įvykęs 2020 metų liepos 20 dieną, paveikė 22 registrų ir informacinių sistemų veikimą.

Praėjusių metų liepą dėl gausių kritulių vanduo pateko į Registrų centro patalpas Kudirkos gatvėje, dėl to buvo sugadinti serveriai, o įmonės registrai ir informacinės sistemos buvo laikinai išjungtos. Elektroninės sveikatos sistema neveikė ilgiau nei savaitę — visą tą laiką medicinos įstaigos buvo priverstos išrašyti popierinius receptus.

Tegai:
bauda, Registrų centras, Lietuva
Generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra atmetė versiją, kad parke miręs Remeikis tapo nusikaltimo auka

(atnaujinta 14:25 2021.03.02)
Be žinios dingusio Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus kūnas buvo rastas parke praėjusį antradienį

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Atliekant tyrimą dėl Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus Audriaus Remeikio mirties paneigta nusikaltimo versija, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, teisėsaugos pareigūnų surinkti duomenys leido atmesti kelias šio įvykio versijas. Tarp jų — kad minėto asmens atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, rašoma pranešime.

Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti atlieka Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, o tyrimui vadovauja Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Gylytė.

Pasak prokurorės Gylytės, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl nusikalstamos veikos, o asmens mirties priežasčiai nustatyti. 

"Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, nėra pagrindo manyti, kad mirusysis tapo nelaimingo atsitikimo auka, taip pat nėra duomenų, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika", — teigiama Prokuratūros pranešime.

Šiuo metu dar nėra gauta teismo medicinos specialisto išvada, todėl nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Vasario pabaigoje Remeikis išėjo iš namų pasivaikščioti į Aukštakalnio parką ir dingo. Policija, kartu su visuomenės pagalba, pradėjo paieškas ir netrukus miškelyje, netoli Remeikio įprastos pasivaikščiojimo vietos, buvo rastas jo kūnas.

Tegai:
prokuratūra
Vanduo

Lietuva planuoja investuoti į žaliojo vandenilio gamybos technologijas apie 30 mln. eurų

(atnaujinta 14:53 2021.03.02)
Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vandenilio platformos susitikime buvo aptartos priemonės, kurios gali paskatinti šių technologijų plėtrą respublikoje, ir investicijos, kurias planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, praneša Energetikos ministerija.

"Vandenilis yra nauja technologijų Lietuvoje kryptis, kuriai skirsime didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę  integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų", — teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pabrėžiama, kad šalies vandenilio platformos nariams buvo pristatytas Energetikos ministerijos parengtas reformų ir investicijų rinkinys, kurį planuojama finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Pagrindinės energetikos ministerijos pasirinktos reformos ir investicijų kryptys yra AEI plėtra elektros gamybos sektoriuje ir Žalioji transporto sektoriaus transformacija.

Žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo į gamtinių dujų tinklus bei Vandenilio technologijų ir jų panaudojimo skatinimo mechanizmo sukūrimui preliminariai numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. Lietuvos pasiūlytas reformas ir investicijas dar turi patvirtinti Europos Komisija.

Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas.

"Lietuvos vandenilio platforma įkurta 2020 metų lapkričio 30 dieną, energetikos ministrui pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su 19 verslo asociacijų bei įmonių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai bendradarbiavimo formatas, kuris telkia šalies mokslo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendram tikslui — siekti vandenilio technologijų plėtros šalyje. Lietuvos vandenilio platformoje šiuo metu yra 28 nariai.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
Dar šia tema
Europos Komisija šį mėnesį pasiūlys "skiepų paso" taisykles
Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL