Rūta Vanagaitė

"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje

(atnaujinta 20:03 2020.06.25)
Pristatymas vyko Vilniaus choralinėje sinagogoje, renginį vedė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Lietuvių rašytoja Rūta Vanagaitė ir vokiečių istorikas bei rašytojas Christoph'as Dieckmann'as pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje "Kaip tai įvyko?".

Šis kūrinys — bendras projektas, paremtas dvejų metų bendru rašytojų apie Holokaustą darbu Baltijos šalyje. Darbo metu buvo aptarti įvykiai ir nusikaltimai vokiečių okupacijos metu, jų eiga ir dalyviai, vokiečių ir lietuvių bendradarbiavimas šių nusikaltimų metu.

Pristatymas įvyko ketvirtadienį Vilniaus choralinėje sinagogoje. Jame tiesiogiai dalyvavo Dieckmann'as, Vanagaitė, lietuvių poetas ir sovietų disidentas Tomas Venclova bei profesorė Irena Veisaitė, taip pat Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Tiesioginę renginio transliaciją Lietuvos žydų bendruomenė surengė Facebook.

Pristatymo metu Dieckmann'as pasakė, kad 1941–1944 metais vokiečių okupacijos aukomis Lietuvoje tapo beveik 420 tūkst. žmonių. Iš jų 205 tūkst. žydų, įskaitant 5,8 tūkst. iš Vokietijos, Austrijos ir Prancūzijos. Be to, 170 tūkstančių sovietų karo belaisvių, taip pat penki tūkstančiai aukų tarp lietuvių, lenkų, rusų, sovietinių aktyvistų ir kitų.

Iki 1941 metų liepos pabaigos Lietuvoje buvo nužudyta 20 tūkstančių žydų, o iki metų pabaigos buvo nužudyta apie 150 tūkstančių žydų. Tų metų birželio–rugpjūčio mėnesiais taip pat pradėjo formuotis getai — 90 tūkstančių žydžių, vaikų ir likusių vyrų šimtuose laikinų getų. Nuo rugpjūčio iki rugsėjo Kaune žuvo 11 tūkst., Vilniuje — 33 tūkst., keli tūkstančiai — Šiauliuose.

Dieckmann'as patikslino, kad 48 000 žydų ir toliau gyveno getuose ir darbo stovyklose.

Pati Vanagaitė priminė kitą savo knygą "Mūsiškiai", kuri buvo skirta žydų naikinimo Antrojo pasaulinio karo metais ir nacių bendrininkų temai. Rašytoja manė, kad tas darbas bus pirmasis ir paskutinis projektas, susijęs su Holokaustu.

"Knygos tikslas buvo parodyti lietuviams, kas buvo Holokaustas, kad jie išgirstų ir pamatytų šią strategiją, taip pat tai, ką mačiau ir jaučiau, kai ją rašiau ir lankiausi naikinimo vietose. Knyga tapo labai populiari, buvo parduota 18 tūkstančių egzempliorių, ją perskaitė 100 tūkstančių lietuvių. Po to aš tikėjau, kad Lietuva pasikeis, kad nauji istorikai, rašytojai, prodiuseriai tęs šią temą ir padarys Holokaustą artimu ir svarbiu šiai visuomenei. Bet taip nebuvo", — sakė ji.

Vanagaitė papasakojo apie susitikimą su Dieckmann'u Jeruzalėje. Ji uždavė jam keletą klausimų apie knygą "Mūsiškiai" ir Holokaustą ir suprato, kad istorikas šia tema žino daug. Rašytoja ėmė prašyti, kad jis perteiktų savo žinias neakademinei bendruomenei prieinama forma.

Tačiau tikrasis Vanagaitės iššūkis buvo bandymas įtikinti Dieckmann'ą parašyti knygą bendradarbiaujant su ja, nes, kaip save apibūdino pati lietuvių rašytoja, ji yra tarsi "raudona vėliava" — niekur negali parduoti savo darbų.

Knyga iš dalies finansuota iš "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo". Buvo skirta dešimt tūkstančių eurų.

Christoph'as Dieckmann'as — vokiečių istorikas ir rašytojas, Fritz'o Bauer'io instituto tyrėjas. Vienas iš pirmaujančių Holokausto ekspertų Lietuvoje. Jo studija "Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944 m." įvertinta Tarptautiniu Jad Vašem knygos apdovanojimu už tyrimą Holokausto tema. Dieckmann'as taip pat yra Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys.

Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos

Lietuvoje 2017 metais kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai" susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.

Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas — galėjo dalyvauti žydų žudynėse ir būti KGB agentu.

Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu Europos žydų kongresas pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".

Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse". Per Holokaustą žuvo apie 90 % Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Tegai:
Lietuva, Holokaustas, Rūta Vanagaitė
Dar šia tema
"Jūsiškiai" nėra "Mūsiškiai": kodėl kilo naujos aistros dėl Rūtos Vanagaitės
Ekspertas atskleidė, kas laukia Lietuvos, jei ji perrašys Holokausto istoriją
COVID-19

Antrą parą eilės Lietuvoje patvirtinti keturi COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:31 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiuo metu siekia 202

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbiama Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1865, nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, per visą epidemijos laiką pasveiko 1579 žmonės.

Per dieną buvo atliktas 3571 koronaviruso tyrimas, per visą laiką šalyje atlikti 459404 tyrimai.

Šią savaitę, trečiadienį, staiga padaugėjus naujų atvejų, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Atnaujintas sąrašas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
Gaisro gesinimas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek žmonių per šiuos metus nuskendo ir mirė gaisruose

(atnaujinta 10:29 2020.07.11)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai mažiausias šešių mėnesių gaisrų skaičius per 17metų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų, tai liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per šešis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis –— 57 žmonės, tai yra šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse — 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 — Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 — Jonavos rajono savivaldybėje), 9 — Vilniaus apskrityje, 7 — Alytaus (po 3 — Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 — Klaipėdos, 5 — Šiaulių, 4 — Panevėžio, po 2 — Telšių ir Utenos, po 1 — Marijampolės ir Tauragės apskrityse. 

Tegai:
gaisras, statistika, Lietuva
Dar šia tema
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų