Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda pasiūlė mažinti savivaldybių finansinę naštą

(atnaujinta 20:06 2020.06.25)
Šalies vadovas tikisi, kad Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pataisos sudarys geresnes sąlygas verslo ir savivaldybių projektų įgyvendinimui

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui teisėkūros iniciatyvą, skirtą sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu, taip pat užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą, pranešė Prezidentūra.

"Kartu su komanda dirbdamas Lietuvos regionuose, pastebėjau, kad savivaldybės patiria finansinių sunkumų, priverstos dengti visas išlaidas, susijusias su elektros oro linijų perkėlimu. Dėl to pasidaro sunkiau modernizuoti gatvių apšvietimą ar vykdyti kitus svarbius projektus", — sakė šalies vadovas.

Nausėda pateikė Seimui Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 100 iki 50 proc. sumažinti privalomų padengti išlaidų dalį asmenims, kurie pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias elektros oro linijas, kurios buvo įrengtos anksčiau nei prieš 20 metų ir šiuo metu kliudo statinių statybai ar kitiems darbams.

Be to, siūloma įteisinti skubios elektros energetikos įrenginių rekonstrukcijos ar iškėlimo galimybę, kai pageidaujantis asmuo darbus vykdo arba organizuoja savo lėšomis.

Taip pat prezidentas atkreipė dėmesį tai, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą skirstomųjų tinklų operatoriai apmoka nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų. Šios išlaidos operatoriams dengiamos per skirstymo paslaugos tarifą, kaip investicijų grąžos ir nusidėvėjimo dedamosios, sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu — vidutiniškai per 40 metų.

Tai reiškia, kad, sparčiai daugėjant naujų vartotojų ir išlaikant dabartines jų prijungimo sąlygas, tokios investicijos daromos skirstomojo tinklo patikimumo sąskaita. Be to, didžioji dalis naujų vartotojų prijungimo kainos per skirstymo paslaugų tarifą perkeliama visiems vartotojams, mokantiems už elektros energiją, kas nėra socialiai teisinga.

Šalies prezidentas siūlo tobulinti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinį reglamentavimą, nustatant, kad 50 proc. prijungimo sąnaudų padengtų nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų elektros tinklų. Liktų išimtis pažeidžiamų vartotojų grupei, kuri ir toliau mokėtų 20 proc. elektros įrenginių prijungimo kainos. Tik 50 proc. prijungimo sąnaudų turėtų padengti ir prijungiami gaminantys vartotojai, kurie šiuo metu dengia visas išlaidas. Tokie pakeitimai mažintų finansinę naštą ne tik tinklų operatoriams, bet ir visiems likusiems elektros energijos vartotojams, be to, skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Taip pat Nausėda siūlo imtis priemonių užtikrinant efektyvesnę skirstomųjų tinklų infrastruktūros plėtrą teritorijose, kur nėra elektros vartotojų. Tokių teritorijų elektrifikavimas ilgą laiką buvo pagal bendrą tvarką subsidijuojamas visų elektros energijos vartotojų, ir tik 2019 metais įvestas reikalavimas prieš pradedant skirstomųjų tinklų plėtrą pateikti statybas leidžiantį dokumentą. Pripažindamas verslo subjektų interesą plėtoti infrastruktūrą ir ruošti teritorijas gyvenamųjų namų ar verslo objektų statybai, Jis siūlo įteisinti elektrifikavimą neturint statybą leidžiančių dokumentų su sąlyga, kad darbų užsakovas tokiais atvejais turėtų padengti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.

Šalies vadovas viliasi, kad Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pataisos sudarys geresnes sąlygas verslo ir savivaldybių projektų įgyvendinimui, sumažins visiems elektros vartotojams tenkančią finansinę naštą ir skatins spartesnį skirstomųjų tinklų modernizavimą bei atsparumo didinimą.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės
Šokoladas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 7-osios šventės

(atnaujinta 22:44 2020.07.06)
Antradienį, liepos 7-ąją, minima Pasaulinė šokolado diena, be to, šią dieną 1572 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Liepos 7 yra 188-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 189-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.

Antradienį minima vieno populiariausių ir plačiausiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje — Pasaulinė šokolado diena

Iš tiesų, šokoladui skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, liepos 7 ir spalio 28. Šokolado dienos tėvyne laikoma Prancūzija, kur pirmą kartą 1995 metais ir buvo surengta ši šventė. Iš pradžių tai buvo tik nacionalinė šventė, tačiau laikui bėgant prancūzų kaimynai susidomėjo įdomia tradicija ir taip Šokolado diena išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šios dienos proga galima ir reikia sveikinti konditerius, menininkus, kurie kuria gražias šokolado pakuotes, savo pažįstamus, kurie mėgsta ne tik šokoladą, bet ir kitus saldumynus.

Lietuvos istorijoje ši diena irgi svarbi. 1572 metais šią dieną mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, gyvavusi nuo 1316 metų. 

Savo vardadienį šiandien švenčia Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai

Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas

(atnaujinta 22:58 2020.07.06)
Pratybos vyko Tverės regione. Pilotai turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir aukščio išlyginimo santykį

Rusijoje vyko karinės transporto aviacijos įgulų pratybos, kurių metu buvo rengiamas kilimas ir nusileidimas ant žemės. Šis elementas laikomas vienu sunkiausių mokymų metu.

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip lėktuvas pakyla betoninio kilimo ir tūpimo tako, po to sėkmingai nusileidžia. 

Pratybos vyko Tverės regione. Manevrus pilotai atliko su dešimčia lėktuvų Il-76MD.

Pastebima, kad dirvožemio paviršiaus tankis skiriasi nuo aerodromo betoninės dangos, todėl šis elementas yra pavojingas. Vykdydami pratybas, pilotai, rinkdamiesi nepadengtos juostos lietimo tašką, turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir išlyginamojo aukščio santykį.

Tegai:
skrydžiai
Dar šia tema
Videofaktas: išriedėjo pirmasis karinis transporto lėktuvas IL-112V
Internete pasirodė Rusijos IL-38 ekstremalaus skrydžio vaizdo įrašas