Saulės elektrinių įrengimas, archyvinė nuotrauka

Saulės elektrinių bumas: su kokiais iššūkiais susiduria vartotojai

(atnaujinta 09:26 2020.06.27)
Saulės energetikos plėtra užsiimantys specialistai pastebi, kad vartotojus dažniausiai sutrikdo pats pirmasis žingsnis — gebėjimas teisingai apskaičiuoti savo stogo plotą

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Lietuvoje auga susidomėjimas saulės elektrinėmis. Energetikos ministerijos duomenimis, šiemet sausį paskelbus kvietimą dėl paramos įsirengiant elektrines buvo gauta beveik dvigubai daugiau paraiškų nei pernai — apie 7 tūkst. 

Pagal galiojančią tvarką parama gali būti skiriama nedidelėms, iki 10 kW siekiančioms saulės elektrinėms. Paramos dydis priklauso nuo to, kokio galingumo elektrinę ketinama įrengti, ir sudaro maždaug trečdalį visų elektrinės įrengimo kaštų.

Lietuvoje populiarėjant asmeninėms saulės elektrinėms, neapsieinama ir be klaidų ar kuriozų. Apie jas pasakoja "Elektrum Lietuva". 

Ploto apskaičiavimo iššūkis

Praktika rodo, kad vartotojai dažniausiai susiduria su problema teisingai apskaičiuoti savo stogo plotą. Didžioji dalis įsirenginėjančių saulės elektrines naudojasi valstybės parama, tačiau pildydami paraiškas dažnai kartoja tą pačią klaidą — neįsivertina namo stogo tinkamumo ir nemoka tiksliai apskaičiuoti jo ploto, kuris tinka saulės moduliams sumontuoti.

"Viena iš dažniausiai daromų klaidų pildant paraišką paramai yra nurodoma didesnė saulės elektrinės galia, nei realiai gali tilpti ant stogo, taip rezervuojama dalis paramos, kurios kitiems gali neužtekti. Taip pat dažnai nutinka, kad namų ūkiai paramos paraiškoje nurodo mažesnę saulės elektrinės galią nei yra reikiama pagal kliento elektros energijos metinius suvartojimus ir tokiu atveju susiduriama su situacija, kai parama suteikiama mažesnei saulės elektrinei, kuri nepatenkina realių paraiškos teikėjo elektros energijos poreikių. Kad visas paramos potencialas būtų panaudotas optimaliai, prieš teikiant paraišką svarbu įsivertinti namo stogo tinkamumą ir kuo tiksliau apskaičiuoti jo plotą. Be to, taip minimizuojama klaidų tikimybė, o tai taip pat svarbu, nes klaidos atveju paraišką paramai koreguoti galima tik vieną kartą", — sako "Elektrum Lietuva" saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

Nors atrodytų, kad stogo plotą apskaičiuoti nėra sunku, tačiau situaciją komplikuoja, jei ant jo yra papildomų elementų, pavyzdžiui, stoglangiai, kaminai, ventiliacijos angos. Taip pat pasitaiko situacijų, kai nuosavybės teise priklauso ne visas, o dalis stogo — tai irgi reikia įvertinti, todėl apskaičiuojant plotą,  tinkantį saulės elektrinei, būtų geriausia konsultuotis su ekspertais.

Kam priklauso stogas?

Net jei vieta saulės elektrinei yra ideali, jos įrengimo darbus gali sustabdyti netinkamai užpildyti dokumentai. Paraišką turi pildyti asmuo, kuris nurodytas kaip objekto savininkas Registrų centre ir kurio vardu yra pasirašyta sutartis su elektros skirstymo operatoriumi — ESO. Pavyzdžiui, jei abu sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, paraišką paramai gauti turi pildyti tas, kurio vardu yra sudaryta sutartis su ESO.

Pasitaiko, kad asmenys negauna paramos, nors jų pateiktos paraiškos buvo priimtos. 

"Esame susidūrę su atveju, kai žmogus negalėjo įrodyti pastato nuosavybės teisės, nes statytojas nebuvo jam perdavęs nuosavybės teisių. Taip pat aktuali problema, kai objektas yra gyvenamosios paskirties, bet Registrų centre jo paskirtis užregistruota kaip komercinė arba poilsio", — vardija Dryžas.

Šiemet trečią kvietimą kreiptis dėl paramos saulės elektrinių įsirengimui ant savo stogo Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs spalio 1 dieną.

Dar šia tema
Lietuva suteiks pagalbą Švedijos elektros sistemai
Praėjusią savaitę elektra atpigo visose Baltijos šalyse
Vilnius

VRM: auga visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis

(atnaujinta 15:56 2020.07.16)
Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per pastaruosius 5 metus gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis išaugo nuo 51 iki 65 procento, apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad per šį laikotarpį viešasis sektorius tapo efektyvesnis ir sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Tuo pačiu, 2019 metų bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,89 balo. Tai yra aukščiausia reikšmė per pastaruosius 11 metų.

Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas.

"Pokytis akivaizdus — keičiasi visuomenės nuomonė apie valstybės institucijas. Svarbu pažymėti, kad pagal viešojo sektoriaus veiksmingumo vertinimą Lietuva užima 14 vietą iš 28 ir lenkia tokias šalis kaip Latvija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Italija, Graikija. Tai rodo, kad sisteminės pertvarkos ir reformos ir veiklos valdymo ir vidaus procesų tobulinimas viešajame sektoriuje yra veiksmingas ir duoda rezultatų. Pagal viešųjų paslaugų teikimą lenkiame ES vidurkį", — teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pabrėžiama, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į įstaigas, geriausiai įvertino darbo laiko patogumą, specialistų bendravimo įgūdžius ir jų operatyvumą ir net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Taip pat dažniausiai į įstaigas gyventojai kreipėsi mokesčių administravimo (25 proc.), taip pat "Sodros" (17 proc.) klausimais.

Siekiant didesnio viešojo sektoriaus įstaigų sistemos efektyvumo, ypatingas dėmesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį skirtas viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos gryninimui, buvo vykdomi organizaciniai pokyčiai.

Taip pat buvo įvertinta apie 270 viešojo sektoriaus įstaigų kompetencija, o 2019 metais atliktas visų ministerijų, ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų įvertinimas.

"Pasiteisino ir iš dalies centralizuotų ir centralizuotų konkursų organizavimas. 74 proc. konkursuose dalyvavusių pretendentų sakė pasitikintys centralizuota atranka ir 76 proc. jų nurodė, kad konkursai vyko skaidriai", — teigiama pranešime.

2016–2019 metais valstybės tarnautojų sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 50 847 iki 46 097 valstybės tarnautojų).

2019 metais Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 4 024 viešojo sektoriaus organizacijos. Tais pačiais metais jų mažėjo 3,2 proc. (131 organizacija).

Tegai:
pasitikėjimas, Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Dar šia tema
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Tuščia salė

Nuo rugsėjo nebebus ribojamas leistinas renginių dalyvių skaičius

(atnaujinta 15:54 2020.07.16)
Kaip pranešama, Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ministrų kabinetas pakoregavo Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jame numatyta, kad leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 dienomis didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse — iki 1000 žmonių.

Tuo tarpu Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 dienos — neribojamas. Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimais.

"Kadangi renginių organizavimas yra itin imlus laikui, toks sprendimas renginių organizatoriams suteiks daugiau aiškumo, leis planuoti būsimus renginius rudenį, padės visapusiškai įsilieti į rinką ir atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių", — sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, stebima tarptautinė situacija organizuojant sporto renginius, pastebimi palankūs pokyčiai Lietuvoje.

"Renginių organizatoriai galės lanksčiau planuoti bilietų pardavimus, žiūrovų judėjimo srautus. Vis dėlto jie turės laikytis ir griežtesnių saugumo reikalavimų, kadangi šioje situacijoje svarbiausia rūpintis žmonių sveikata", — pažymėjo Monkevičius.

Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės.

Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.

Kaip pranešė Vyriausybėje, šis Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites. Keičiantis COVID-19 situacijai jis gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos galioja Vyriausybės nustatytas leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius kultūros ir sporto renginiuose — iki 400 žmonių uždarose erdvėse ir iki 1000 asmenų atvirose. Rugpjūčio 1–15 dienomis leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose patalpose didės iki 500.

Tegai:
renginiai, koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą
Skvernelis pasipiktino dėl pasisakymų "išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus"
Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone
Maskvos Kremlius

Britanija pradėjo tyrimą dėl "Rusijos kišimosi" į rinkimus

(atnaujinta 16:43 2020.07.16)
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar būdamas Didžiosios Britanijos URM vadovu, teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Dominikas Raabas rašytiniame pranešime Parlamentui teigia, kad Rusija "beveik neabejotinai" bandė įsikišti į 2019 metų Britanijos rinkimus, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.

"Remdamasi išsamia analize, Vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 metų visuotinius rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus Vyriausybės dokumentus", — cituoja tekstą RIA Novosti.

"Nors nėra įrodymų apie plataus masto Rusijos kampaniją prieš rinkimus, tačiau bet koks bandymas kištis į mūsų demokratinius procesus yra visiškai nepriimtinas. Mūsų prioritetas visada buvo ir yra apsaugoti mūsų demokratiją ir rinkimus. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl šiame etape mums būtų netikslinga sakyti dar ką nors", — pažymi ministras.

Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar eidamas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pareigas, interviu RIA Novosti teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl mėginimo paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad tai patvirtinančių faktų nėra.

Tegai:
rinkimai, Didžioji Britanija, Rusija
Dar šia tema
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio