Moteris parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį eilės

15
(atnaujinta 16:35 2020.06.27)
Didžiausios įtakos rodiklio didėjimui turėjo optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės, pažymi Statistikos departamentas

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį padidėjo 7 procentiniais punktais, palyginti su geguže, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 

Po staigaus kritimo balandžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis kyla antrą mėnesį iš eilės. Birželį šis rodiklis buvo -4.

Kaip pažymi departamentas, rodiklio didėjimą lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės.

Birželį, palyginti su geguže, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 9 procentiniais punktais (nuo 14 iki 23 proc.). Manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 12 procentinių punktų — nuo 59 iki 47 proc.

Namų ūkio finansinės padėties prognozės taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės. Gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo dalis padidėjo nuo 18 iki 22 proc. Manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais — nuo 23 iki 15 proc.

"Birželį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek geriau nei gegužę: 23 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 28 proc. — kad ji pablogėjo", — pažymi departamentas, pažymėdamas, kad gegužę rodikliai buvo atitinkamai 22 ir 30 proc.

Birželį 28 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn. Tuo tarpu 20 proc. ketina išleisti mažiau.

Per metus (2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 12 procentinių punktų.

15
Tegai:
statistika, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal būsto kainų augimą
"Kauno energija" mažina šilumos kainą
Įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Protestai Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista daugiau kaip 790 baltarusių

(atnaujinta 00:54 2021.01.26)
Lietuva nuo rugpjūčio mėnesio išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Išduoti 792 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Iš jų 367 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 87 asmenys.

Toks VRM leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz. dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių). Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

"Baltarusijos piliečių atvykimas į Lietuvą nenutrūksta, kiekvieną savaitę išduodame leidimus ir sulaukiame jų atvykstant. Džiaugiuosi, kad galime pasiūlyti saugų prieglobstį žmonėms, kurie kovoja dėl savo laisvės ir nepriklausomybės", — sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 dienos taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma izoliacija.

VRM informuoja, kad Baltarusijos piliečiai, jeigu jie "jaučiasi persekiojami arba kyla reali grėsmė jų saugumui ir gyvybei", gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti pasienio kontrolės punktui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Išnagrinėjus prieglobsčio prašymą suteikiama viena iš prieglobsčio formų — pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga bei išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Ant kelių nepulsime. Lukašenka apibūdino Baltarusijos raidos vektorių
Tranzitas išvyks neatsisveikinęs. Ką daryti Lietuvai be baltarusiškų krovinių
Lietuvos pasieniečiai sulaikė 14 neteisėtų migrantų iš Irako
Testai ir reagentai: kaip į Minską iš Rusijos pristatoma humanitarinė pagalba