Šv. Ireniejus

Šv. Ireniejus: krikščionių rašytojas, aiškiai dėstantis tikėjimo tiesas

(atnaujinta 16:51 2020.06.27)
Šiandien, birželio 28 dieną, katalikų Bažnyčia mini šventąjį Ireniejų, vyskupą ir tikėjimo gynėją, kuris savo raštuose polemizavo su pagonių rašytojais dėl priekaištų krikščionybei

Šventasis Ireniejus gimė 125 metais Mažojoje Azijoje, jo mirties data nėra žinoma, tačiau manoma, kad jis mirė apie 200 metus. Su krikščionybe Ireniejus susidūrė jaunystėje, kai susipažino su vyskupu Polikarpu — apaštalo Jono mokiniu. Mokėsi pas šv. Polikarpą ir gilinosi į kitas Rytų apaštalines tradicijas.

Vėliau kaip vyskupas misionierius iškeliavo į Galiją ir 177 metais tapo Liono vyskupu. Jis vadovavo Liono bendruomenei iki mirties, daromos prielaidos, kad jis buvo nukankintas.

Ireniejus, eidamas Liono vyskupo pareigas, labiausiai išgarsėjo kaip krikščionių rašytojas, aiškiai dėstantis tikėjimo tiesas ir aistringai kovojantis su erezijomis. Tuo metu viena didžiausių erezijų buvo vadinamoji gnozio doktrina, anot kurios, Bažnyčios skelbiamas tikėjimas tėra tik paprastiems, neišprususiems žmonėms skirti simboliai, o už šių į tikėjimo tiesas įvilktų simbolių slypi žymiai sudėtingesnis turinys, prieinamas tik intelektualų — gnostikų — elitui. Šiai doktrinai būdinga dualizmo idėja, neigianti vieną Dievą, žmogaus ir pasaulio Kūrėją bei Išganytoją. Siekdami paaiškinti blogio pasaulyje problemą, gnostikai jį kildino iš greta gerojo Dievo egzistuojančios jo priešingybės, iš negatyvaus prado, kuris sukūrė materiją.

Ireniejus smerkė gnostikų idėjas vadovaudamasis bibline pasaulio sukūrimo doktrina. Jis tvirtino, kad ir Dievo sukurta materiali tikrovė yra tokia pat kilni kaip ir dvasiniai kūriniai. Tačiau greta kovos su gnosticizmu, Ireniejus mokė apie apaštališkąją tradiciją, pabrėžė Romos vyskupo svarbą.

Nors mokėjo lotynų ar keltų kalbas, rašė graikiškai. Jo raštai yra poleminio ir apologetinio pobūdžio.

Jo palaikai palaidoti po tuometinės Šv. Jono bažnyčios kriptos altoriumi, tačiau vėliau bažnyčiai suteiktas Šv. Ireniejaus titulas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, religija
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (196)
Dar šia tema
Katalikų šventieji: šiandien minimas Šv. Aloyzas Gonzaga
Šiandien minimas šv. Juozapas Marija Eskriva
Šiandien Bažnyčia mini šv. Agripiną kankinę ir šv. Kafasą
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 statistika: susirgusiųjų skaičius Lietuvoje vėl padidėjo

(atnaujinta 09:54 2021.01.26)
Per praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko net 2462 žmonės, mirė dar 14 piliečių

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 686 nauji COVID-19 ligos atvejai, rodo Statistikos departamento duomenys.

Deja pranešama apie dar 14 mirusių žmonių. Be to per praėjusią parą registruota dar 10 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu bendras mirusiųjų skaičius padidėjo 24 ir sudaro 2688 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, 121 907 asmenys pasveiko, 51 291 — tebeserga.

Per praėjusią parą į stacionarą paguldyti 124 pacientai dėl COVID-19 ligos, deguonies terapija taikoma 81 pacientui, dirbtiė plaučių ventiliacija — aštuoniems. 

Laikinai nedarbingi dėl COVID-19 ligos yra 117 gydytojų (iš 8424), 370 slaugytojų (iš 13328).

Per praėjusią parą ištirta 7 784 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iki šiol iš viso ištirta 1 879 898 ėminai dėl įtariamo koronaviruso.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 36 žmonės, antra doze — nė vienas, iš viso vakcinuota pirma skiepo doze 58 599 žmonės, dviem skiepo dozėmis — 9 021 žmogus. Laukiančių antros skiepo dozės skaičius yra 49 578, iš viso panaudota vakcinų 67 620 dozių.

Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Raketos SpaceX paleidimas

Lietuvoje sukurtas nanopalydovas paleistas kartu su "SpaceX"

(atnaujinta 09:11 2021.01.26)
Lietuvos nanosatelite visame pasaulyje ieškos trukdžių ir perduos informaciją apie juos Žemei, kad juos būtų galima pašalinti

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje sukurtas nanopalydovas "Charlie" buvo paleistas į kosmosą kartu su "SpaceX", praneša Lietuvos aeronautikos įmonė "NanoAvionics".

Pranešama, kad palydovo paleidimas ir diegimas buvo sėkmingas. Praėjus porai valandų po palydovo išsiskyrimo, pavyko pagauti "Charlie" signalą.

Po to, kai "Charlie" apskriejo kelis kartus virš antžeminių stočių, operacijos komanda patvirtino, kad palydovas išdidžiai išskleidė sparnus — dislokuojamus saulės kolektorius.

"Charlie" netrukus pradės savo misiją — trukdžių aptikimą visame pasaulyje.

"NanoAvionics Corp" yra pirmaujanti nanopalydovų gamintojas, įkurtas 2014 metais kaip dukterinė Vilniaus universiteto įmonė.

Bendrovės steigėjai yra pirmojo sėkmingo lietuviško projekto "CubeSat LituanicaSAT-1" — vieno iš pirmųjų dviejų iš Tarptautinės kosminės stoties paleistų Europos palydovų "CubeSat" — dalyviai.

UAB "NanoAvionics" kuria ir tiekia naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei komponentus

"SpaceX" yra visame pasaulyje garsi Amerikos kosminės technikos gamybos kompanija. Bendrovė sukūrė raketas "Falcon 1", "Falcon 9" ir "Falcon Heavy", siekdama tikslo, kad jos būtų iš karto pakartotinai naudojamos, ir erdvėlaivį "Dragon", skirtą papildyti atsargas Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Tegai:
Space X, Tarptautinė kosmine stotis (TKS), Lietuva, palydovas
Dar šia tema
Lietuva pratęsė bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra
Sveikinamai iš kosmoso: naktinį dangų perskrodė Kvadrantidai
Nežemiškas grožis: Rusijos kosmonautas nufotografavo šiaurės pašvaistę
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

ES nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, sakoma Slovakijoje

(atnaujinta 09:36 2021.01.26)
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Sąjunga nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, neketina remtis tik jomis, sakė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korčokas, pažymėdamas, kad ši tema turėtų tapti pagrindine tema ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito į Maskvą metu.

"Mes norime atsargiai elgtis su tokiu instrumentu kaip sankcijos, norime užleisti vietą teisingam teismui (prieš tinklaraštininką Aleksejų Navalną)", — po ES užsienio reikalų ministerijų vadovų susitikimo Briuselyje sakė Slovakijos diplomatas.

Pasak Slovakijos užsienio reikalų ministro, ši tema turėtų tapti pagrindine ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito į Maskvą vasario pradžioje metu. Jo susitikimas su Lavrovu numatytas vasario 5 dienai.

"Europos Sąjunga ketina įrodyti, kad nenori be galo pasikliauti tik sankcijų politika. Bet jei (Rusijos Federacijoje) norima visiškai pašalinti Navalną iš politinio gyvenimo, tai ES tai bus nauja situacija", — RIA Novosti cituoja Slovakijos ministrą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema yra "kaip nukopijuoti". Savo ruožtu Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną Šeremetjevo oro uoste, jam grįžus iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas po tariamo apnuodijimo incidento. Chimki miesto teismas sulaikė Navalną 30 dienų. Federalinės bausmių vykdymo tarnybos duomenimis, Navalnas, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, buvo areštuotas už pakartotinius bandomojo laikotarpio pažeidimus kaip nuteistasis lygtine bausme.

Tegai:
sankcijos, Aleksejus Navalnas, ES, Rusija
Dar šia tema
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Vokietija pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepakeičiama