Nuotekų vamzdis

"Vilniaus vandenys" turės sumokėti 7,5 mln eurų teršalų leidimą į aplinką

(atnaujinta 13:46 2020.06.29)
Bendrovė be leidimo į aplinką leido ftalatus, galinčius sukelti įvairių rūšių vėžį, diabetą, nevaisingumą, persileidimą ir kitas ligas

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Už aplinkos teršimą ftalatais iš stacionarių taršos šaltinių bendrovei "Vilniaus vandenys" skirta bauda, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad "Vilniaus vandenys" per 2014–2018 metus iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus — ftalatus. Už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 metų mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso — 7 561 902 eurus.  

Anot AAD, Aplinkos ministerija 2014 metais pakeitė Nuotekų tvarkymo reglamentą, kuriame nurodyta, kad ftalatai nustatyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų. Todėl nuo 2014 metų vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

AAD pažymėjo, jog "Vilniaus vandenys", turėdami žinybinę laboratoriją, privalo atlikti tyrimus, monitoringą ir stebėti laboratorinius duomenis, bet daugiau nei šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į taršos prevencijos kontrolės leidimą būtų įtraukti ftalatai.

"Laikantis leidime teršalų išleidimo iš nuotekų valyklos į aplinką sąlygų ir kontroliuojant į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą savo nuotekas išleidžiančius abonentus, pradėtų veikti principas, kad už taršą moka tiesioginis teršėjas. Tad kontroliuojant gamybines nuotekas į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiančius abonentus, pagal sutartinius įsipareigojimus šie abonentai turėtų atlyginti "Vilniaus vandenims" už sutartyje nenumatytus arba didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijančius teršalus", — sakoma pranešime. 

Ftalatai, kurių rasta iš nuotekų valyklų išleistuose teršaluose, — dirbtinės priemaišos, beveik visada naudojamos PVC plastikuose kaip minkštikliai. Kadangi jie nėra smarkiai įsitvirtinę plastike, nesunkiai patenka į aplinką per visą daikto naudojimo laikotarpį.

Moksliniai tyrimai rodo, kad šis silpnas sintetinis estrogenas siejamas su daugybe ligų: įvairių rūšių vėžiu, diabetu, rezistencija insulinui, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, antsvoriu, skydliaukės problemomis, taip pat paskatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti sunkias žarnyno ligas. Vaikams ftalatai gali sukelti astmą ir yra ypač pavojingi nėščioms moterims, nes net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi.

AAD pabrėžia, kad ftalatai — visame pasaulyje aktuali problema. Nors Lietuvos vandentvarkos įmonės teigia, kad Europoje nėra technologinių galimybių ftalatų pašalinimui iš nuotekų, tačiau daugelis Vakarų Europos valstybių šiai problemai spręsti jau dabar pasitelkia modernias technologijas ir skiria milijonines investicijas. AAD konsultavosi su aplinkos apsaugos problemas nagrinėjančiais  Lietuvos mokslininkais — jų nuomone, ftalatams pašalinti iš nuotekų yra sukurta technologinių sprendimų, tik į juos reikia investuoti.

Aplinkos apsaugos departamento sprendimą UAB "Vilniaus vandenys" per 1 mėnesį gali apskųsti teismui.

Tegai:
Lietuva, Vilniaus vandenys, aplinkos tarša
Dar šia tema
"Grinda" parodė, kaip Vilniuje vyksta paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija
Verkių ir Kareivių gatvėse bus rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai
Žiniasklaida: Klaipėdos uostas į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu
Koronaviruso testai

Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850

(atnaujinta 11:00 2020.07.08)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sunkiausia epidemiologinė padėtis susidarė Radviliškio bei Vilniaus rajonuose

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvoje, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per dieną užregistruojama tris kartus daugiau koronaviruso atvejų nei prieš tai buvusią dieną.

Remiantis trečiadienio 9 valandos ryto duomenimis, per dieną šalyje buvo aptikta dešimt naujų atvejų, bendras skaičius dabar yra 1854. Be to, antradienio ryto duomenimis, respublikoje užregistruoti tik trys atvejai.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, pasveiko 1552 žmonės, mirė 79 pacientai. Izoliuojasi 120 gyventojų.

Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 39 įvežtiniai atvejai. Labiausiai įtempta epidemiologinė padėtis susidarė Radviliškio ir Vilniaus rajonuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Vilnius

Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų

(atnaujinta 10:43 2020.07.08)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19, Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų, savo Facebook paskyroje rašė Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Pasak jo, per pastarąsias paras situacija Čekijoje stabilizavosi, naujų atvejų sumažėjo, tačiau kelionių į Švedijos, Portugalijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos teritorijas, jo manymu, geriau vengti.

"Slovėnijoje situacija lieka neaiški, nes paskutinį mėnesį daugėja naujų atvejų. Atkreiptinas dėmesys į ne ES šalis Balkanų pusiasalyje, kuriose situacija šiomis dienomis blogesnė negu pirmosios COVID-19 bangos metu — Juodkalnijoje, Bosnijoje Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove. Serbijoje susirgimų skaičius irgi drąstiškai pakilo. Tokia kaimynystė ES zonos šalims gana grėsminga. Balkanuose vienintelė Graikija lieka išimtimi, kur situacija lieka stabili", — rašė jis.

Kasiulevičius pridūrė, kad "Europos Sąjunga neturėtų skubėti atverti išorinių sienų".

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19