Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sučiupta 150 tūkst. eurų pajamų neapskaičiusi įmonė, prekiaujanti dėvėtais drabužiais

(atnaujinta 15:36 2020.06.29)
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Išaiškinta mokesčius slėpusi ir atlyginimus vokeliuose mokėjusi Plungės įmonė, kuri įtariama neapskaičiusi apie 150 tūkst. eurų pajamų, gautų iš prekybos dėvėtais drabužiais, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Bendrovė užsiima didmenine ir mažmenine dėvėtų drabužių prekyba, turi fizines parduotuves Plungėje, Tauragėje ir Gargžduose. Anksčiau parduotuvių būta ir Šilutėje, Raseiniuose. Manoma, kad per pastaruosius dvejus metus įmonė galėjo neapskaityti už pardavimo sandorius gautų pajamų, kurių suma siekia per 150 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonėje atlyginimai mokami vokeliuose. Niekur neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas įmonėje įdarbintiems asmenims, kurių yra daugiau nei 20. Skaičiuojama, kad neoficialiai išmokėtų atlyginimų suma gali viršyti 40 tūkst. eurų. Iš viso įmonė įtariama nuslėpusi per 50 tūkst. eurų mokesčių valstybei.

Įvairiose su bendrove susijusiose vietose buvo atlikta 10 kratų, kurių metu 4 parduotuvėse rasta beveik 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Įtariama, kad tai neapskaitytos savaitės pajamos.

Šiuo metu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo įtarimai pareikšti įmonės vadovui, taip pat jam apribotas disponavimas įmonės bei asmeniniu turtu, paskirtos kardomosios priemonės.

Už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, kai suma viršija 750 MGL, numatoma griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą — laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tegai:
atlyginimas vokeliuose, pajamos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje tiriama byla dėl sukčiavimo perkant greituosius COVID-19 testus
Vaisiais prekiavusioje įmonėje kratų metu rasta apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų
Kaune teisiamas per 100 tūkst eurų pasisavinęs labdaros ir paramos fondo vadovas
Koronaviruso testai

ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką

(atnaujinta 12:41 2020.07.14)
Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei pačioje ligoninėje atvejų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Atlikti du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių koronaviruso aspektų — sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką, savo Facebook paskyroje rašo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74 %), iš kurių 197 (6,4 %) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2", — rašė jis.

Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų pačioje ligoninėje atvejų.

Pažymima, kad kontaktą su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Kita vertus, dauguma antikūnus turėjusių (75 %) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, tokius kaip anosmija, karščiavimas ir kosulys.

Jis pabrėžė, kad didelėje JK atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlyčio buityje asmenys.

Pažymima, kad iš 1032 besimptomių medikų 3 proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose.

Be to, buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės. Tai yra, virusų genominė analizė parodė, jog 6 iš 9 SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus.

"Šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę", — rašė Čaplinskas.

Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

ULAC vadovas priduria, kad užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, tačiau ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų.

Atliktų abiejų tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad norint sužinoti, kur cirkuliuoja virusas, ir užtikrinti geriausią medikų ir pacientų apsaugą, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 568 tūkst. žmonių.

Tegai:
medikai, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 12:31 2020.07.14)
Už organizuotą sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės galima griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista grupuotė, kurios nariai įtariami sukčiavimu organizuotoje grupėje, juridinio asmens naudojimu neteisėtai veiklai slėpti ir didelio kiekio dokumentų klastojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, padaryta žala valstybei siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Pareigūnai išaiškino Vilniuje veikusią 8 asmenų grupuotę, kuri nuo 2012 iki 2017 metų, įtariama, prisidengė keturiomis sukčiavimui nuslėpti įkurtomis įmonėmis, klastojo sąskaitas faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu galimai mažino bei savinosi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nustatyta, kad dalį išvengto daugiau kaip 265 tūkst. eurų dydžio PVM tarpusavyje dalinosi visi 8 grupuotės nariai. Vykdant netikrus sandorius buvo vengta ir pelno mokesčio mokėjimo, siekiančio per 134 tūkst. eurų. Suskaičiuota, kad sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui — beveik 400 tūkst. eurų.  

Ikiteisminio tyrimo metu, šeši organizuotai grupuotei priklausantys nariai savo kaltę pripažino ir buvo nuteisti bei savo lėšomis atlygino visą padarytą žalą valstybei. Šiuo metu įtarimai pareikšti likusiems dviem aferų organizatoriams, jų laukia teismas.  

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės. Griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Kratų pas mėsininkus metu rasta 784 kg šešėliniais pinigais įsigytos atvėsintos mėsos
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių
Dujos

"Naftogaz" paskelbė apie galimą šildymo sezono Ukrainoje nutraukimą

(atnaujinta 13:16 2020.07.14)
Kaip pažymėta, kai kurios įmonės atlieka netinkamus skaičiavimus. Tarp skolininkų — beveik 110 bendrovių

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ukrainos valstybinė įmonė "Naftogaz" paskelbė, kad dėl šilumos gamintojų skolų kyla grėsmė nutraukti šildymo sezoną.

Anksčiau Ukrainos vyriausybė pratęsė nacionalinės akcinės bendrovės "Naftogaz Ukrainy" specialiuosius įpareigojimus tiekti gamtines dujas gyventojų reikmėms iki 2020 metų rugpjūčio 1 dienos.

"Netinkami tokių įmonių mokėjimai už dujas kelia grėsmę šilumos tiekimui vartotojams šildymo laikotarpiu, ir tai yra visiškai nepriimtina. Dabar sąraše yra 109 skolininkai, tuo tarpu bendras Ukrainos šilumos gamintojų skaičius (praėjusio šildymo sezono pabaigoje) yra 1316 įmonių", — RIA Novosti cituoja įmonės pranešimą.

2015 metais Ukrainos valdžia nustatė "Naftogaz" specialius įpareigojimus parduoti gyventojams dujas vyriausybės reguliuojamomis kainomis. Vėliau šie įpareigojimai buvo pratęsti.

Nuo 2020 metų sausio mėnesio Ukrainos vyriausybė įpareigojo "Naftogaz" nuo sausio parduoti dujas gyventojams ir šilumą gaminančioms įmonėms už kainą, kurios apskaičiavimo formulė bus susieta su dujų kaina Nyderlandų TTF centre.

Tegai:
skola, šildymas, Ukrainos "Naftogaz"
Dar šia tema
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Nord Stream" bus sustabdytas planinei techninei priežiūrai