Avarija

Kokie vairuotojų įpročiai per karščius gali sukelti avarijas

(atnaujinta 10:27 2020.06.30)
Kai kurie automobilių vairuotojai transporto priemonės salone nenaudoja oro kondicionieriaus. Dažnai jie iškiša ranką per langą, kad atsivėdintų. Taip elgiasi ir kai kurie keleiviai

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Lietuvos draudikai papasakojo apie žalingus vairavimo įpročius, kurie gali sukelti rimtų padarinių, praneša draudimo bendrovė "BTA".

Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti atvirkščiai — nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša per langą, tikėdamiesi, kad karštį sumažins ir atgaivins vėjas. Tą patį dažnai daro ir keleiviai, nesusimąstydami, kad šis iš pažiūros nekaltas įprotis gali baigtis nelaimingais atsitikimais.

"Karštomis vasaros dienomis toks vaizdas gatvėse ir keliuose itin dažnas. Iškištas per langą rankas, pėdas ar šunų galvas tenka pamatyti ir greitkeliuose, ir miesto gatvėse, ir stovint spūstyje. Daugeliui tai atrodo smulkmena, bet pasitaiko tikrai ne vienas atvejis, kai ji baigiasi traumomis ir sužalojimais. Yra buvę panašių atvejų ir mūsų bendrovėje, pavyzdžiui, vienam vairuotojui iškištą per langą ranką stipriai sužalojo pravažiuojantis sunkvežimis", — pasakė "BTA" Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Kai vairuotojas iškiša ranką per langą, jis priverstas valdyti mašiną viena ranka. Toks vairavimas nėra saugus, nes automobiliui netikėtai patekus į ekstremalią padėtį, kai tektų skubiai sukti vairą, pavyzdžiui, staiga išbėgus gyvūnui ar atsiradus kliūčiai, tai padaryti laiku yra žymiai sudėtingiau.

Be to, keliuose gali pasitaikyti didesni nelygumai ar duobės. Į juos pakliuvus ratui automobilis gali pakeisti važiavimo kryptį ir tapti nevaldomas.

Taip pat vairuotojai dažnai iškiša rankas per langas stovėdami spūstyse. To daryti Žiukelis taip pat nepataria, nes jas užkliudyti ir sužaloti gali pro šalį pravažiuojantis motoroleris ar dviratis.

"Kai kurios automobilius gaminančios kompanijos perspėjimus važiuojant per langą nekišti galvos, rankų ar kojų įrašo net į automobilio eksploatacijos vadovą. Viena priežastis — žmonių saugumas, kita — jei automobilyje yra šoninės oro pagalvės, nes smūgio metu joms išsiskleidus asmuo, kurio ranka tuo metu buvo iškišta per langą, bus sužalotas žymiai stipriau", — sakoma bendrovės pranešime.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai keleiviai važiuoja su per langą iškištomis kojomis, automobilio salone neišsitenka vaikai ir šunys. 

"Deja, tokių vaizdų pilnas ne tik internetas, bet ir keliai. Baisiausia, kai matau per važiuojančio automobilio langą galvas iškišusius vaikus. Pirmiausia, tai yra itin didelė grėsmė, kad įvykus nelaimingam atsitikimui vaikas stipriai susižalos. Antra, stiprus vėjas gali į akis įpūsti smėlio ar vabzdžių ir sužaloti akis. Ir trečia, tai reiškia, kad vaikas vežamas neprisegtas saugos diržais, o tai yra grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tokiais atvejais atrodo, kad vairuotojai tiesiog nesivadovauja sveiku protu ir labai rizikuoja", — pažymėjo Žiukelis.

Pasak eksperto, vaikams lįsti per langus negalima net ir lėčiau važiuojant siaurais vietinės reikšmės keliukais ar gatvelėmis. Tokiuose siauruose keliuose dviem automobiliams paprastai sudėtinga prasilenkti, jie tuo momentu būna labai arti vienas kito ir važiavimas su per langą iškišta galva gali baigtis liūdnai. Pavojų kelia ir kelkraštyje stovintys kelio ženklai ar augantys medžiai.

Kvapus per važiuojančio automobilio langą uodžiantys šunys taip pat yra dažnas reiškinys, tačiau šunims toks "žaidimas" yra toks pats pavojingas kaip ir žmonėms. Staigiai stabdant automobilį šuo taip pat gali susižaloti ar net iškirsti pro langą, jei šis atidarytas iki galo. 

Tegai:
karštis, avarija, vairuotojai, Lietuva
BelAE, archyvinė nuotrauka

Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms

(atnaujinta 23:36 2020.07.15)
Bus atliktas savivaldybių, kurios yra 100 km zonoje nuo Astravo, pasirengimo branduolinėms avarijoms vertinimas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Bus atliktas savivaldybių pasirengimo branduolinėms avarijoms vertinimas, apie tai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Jis bus atliktas liepos 15–17 dienomis siekiant objektyviai įvertinti savivaldybių, kurios yra 100 km zonoje nuo Astravo, pasirengimą vykdyti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nustatytas funkcijas.

"Pagal kompetenciją koordinuodami pasirengimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, norime dar kartą įvertinti savivaldybių pasirengimą ir įsitikinti, kad įvykus nelaimei pagalba gyventojams bus suteikta laiku, — sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. — Mūsų tikslas yra surinkti išsamią informaciją apie situaciją savivaldybėse, nustatyti problemas, konsultuoti jas ir teikti metodinę pagalbą".

Departamento Civilinės saugos valdybos ir priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Civilinės saugos skyrių specialistai įvertins pasirinktų kolektyvinės apsaugos statinių, ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų darbo vietų įrengimą, turimos įrangos būklę, jos saugojimo sąlygų tinkamumą, sudarytas sutartis su ūkio subjektais dėl savivaldybės administracijos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytų užduočių vykdymo, savivaldybės administracijos personalo, dalyvaujančio ekstremaliųjų situacijų valdymo procese, kompetencijas ir savo funkcijų žinojimą, gavus pranešimą apie nelaimę.

Civilinės saugos specialistai vizitų metu taip pat domėsis, kaip savivaldybės yra pasirengusios evakuoti žmones, kaip bus organizuojamas jų švarinimas, kurios savivaldybės yra pasirengusios priimti gyventojus iš paveiktų teritorijų, iš kur bus pasitelkti autobusai jiems vežti, ir kt.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Artėjant galimam BelAE paleidimui Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė