Vilnius

ULAC vadovas atskleidė, nuo ko priklauso pandemijos pabaiga

(atnaujinta 11:54 2020.06.30)
Čaplinskas pabandė atsakyti į vieną iš dažniausiai užduodamų klausimų — kada baigsis COVID-19 ligą sukeliančio koronaviruso pandemija

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pareiškė, kad bet kokios pandemijos pabaiga dažniausiai priklauso nuo kelių veiksnių. Šiuos veiksnius medicinos mokslų daktaras aprašė savo Facebook paskyroje.

Pirmasis veiksnys — kiek žinome apie patį virusą

Anot Čaplinsko, kuo daugiau žmonės žinos apie COVID-19 ligą sukeliantį virusą, tuo greičiau sugebės jo atsikratyti. Šios žinios būtinos kuriant veiksmingus ir saugius skiepus. Medicinos mokslų daktaras pažymėjo, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso didelis panašumas į anksčiau tyrinėtus SARS ir MERS koronavirusus padėjo paspartinti skiepų kūrimo procesą.

Antrasis veiksnys — pramonės pajėgumai gaminti didelį skiepų kiekį

ULAC vadovo teigimu, skiepų sukūrimas — tai tik pirmas žingsnis link pandemijos pabaigos. Jo manymu, skiepai turės būti gaminami masiškai, paskirstomi visame pasaulyje ir įskiepyti visiems žmonėms tuo pačiu metu. Tačiau logistika, kurios reikia pagaminus vakciną, gali trukti ilgiau nei vakcinos sukūrimas ir tyrimai. Kuo greičiau pavyks tai padaryti, tuo greičiau atsikratysime pandemijos, tvirtina Čaplinskas.

"Šiuo metu daugiau nei 160 kompanijų kuria skiepus. Kai kurie specialistai mano, kad anksčiausiai skiepai nuo koronavirusų gali būti sukurti 2020 metų gruodį. Prireiks dar pusmečio kad išsiaiškintų, ar vakcina veiksminga. Jei skiepai veiksmingi, tolesnė logistika, įskiriant masinę gamybą, greičiausiai truktų dar 3-6 mėn. Tai reiškia, kad greičiausiai skiepai būtų paruošti paskirstyti 2021 metų vidurį", — rašo Čaplinskas.

Trečiasis veiksnys — virusų savybės
Bakterijas naikinančios lempos metro vagone
© Sputnik / Кирилл Каллиников

ULAC vadovas pabrėžia, kad virusai gali mutuoti, jų agresyvumas gali sumažėti arba padidėti. Jei virusai mutuos ir pasidarys agresyvesni, visas skiepų kūrimo darbas nueis perniek. Ir tokiu atveju pandemija labai užsitęs. Jei virusai mutuos priešinga kryptimi ir taps mažiau agresyvūs, COVID-19 liga bus lengvesnė, ne tokia mirtina ir tai padėtų nutraukti pandemiją su mažiau mirusių žmonių.

"Kiek žinoma, koronavirusai mutuoja lėtai, svarbiausios viruso genomo dalys nemutuoja, o tai reiškia, kad viruso agresyvumas nedidėja. Todėl mokslininkai mano, kad baigti pandemiją gali pakakti vienos vakcinos", — pridūrė medicinos mokslų daktaras.

Ketvirtasis veiksnys — fizinio atstumo laikymasis

Čaplinskas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiveriant šalims, milijonai žmonių nesilaiko fizinio atstumo ir daug žmonių užsikrečia.

"Augant sergančiųjų skaičiui, gali nepakakti sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų, todėl pandemija bus įveikta vėliau, nes pagrindiniai ištekliai ir energija bus skiriami tik naujiems ligoniams gydyti. Šie ištekliai galėtų būti skirti skiepams kurti, jų masinei gamybai ir, suprantama, kitoms sveikatos problemoms spręsti", — pažymėjo ULAC vadovas.

Todėl, pasak Čaplinsko, reikėtų elgtis atsargiai, kiek įmanoma, ir toliau laikytis fizinio socialinio atstumo, kol veiksminga ir saugi vakcina bus prieinama kiekvienam.

Penktasis veiksnys — veido kaukės dėvėjimas

Didelio užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimo ir išteklių skyrimo naujiems ligoniams gydyti (dažnai kitų ligonių sąskaita) galima išvengti dėvint kaukę, mano ULAC vadovas.

Naujausi tyrimai rodo, kad kaukės gali sustabdyti virusų plitimą visuomenėje. Virusais galima užsikrėsti šnekučiuojantis.

"Aerozoliai, turintys virusų, gali laikytis ore iki 14 min., tad, jei kiekvienas pradės dėvėti kaukę, virusų plitimas sulėtės. Tai reiškia — mažiau ligonių, atitinkamai daugiau bus galima skirti lėšų skiepams kurti, masiškai gaminti ir skirstyti. Todėl pandemija baigtųsi greičiau", — pasakė Čaplinskas.

Šeštasis veiksnys — tyrimai

Teisingai testuojant ir vykdant kontaktų paiešką, galima sušvelninti suvaržymus ir greičiau prikelti ekonomiką, mano ULAC vadovas. Jo manymu, reikia tirti visus simptomus jaučiančius žmones ir sąlytį turėjusius asmenis, net jei jie nejaučia ligos simptomų. Teigiami turėtų būti ne daugiau kaip 3 proc. testų rezultatų.

Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas
© Sputnik / Максим Богодвид

Be to, reikia nustatyti kuo daugiau užsikrėtusiųjų ir kontaktą turėjusių asmenų, kad juos izoliuoti arba karantinuoti. Jei visa tai padaryti tikrai greitai (maždaug per dieną), vien to gali pakakti epidemijai suvaldyti — epidemija kontroliuojama, jei galima izoliuoti 60 proc. pacientų, kai jiems tik pasireiškia simptomai ir kaip įmanoma greičiau atsekti bent pusę jų kontaktų, kol pastarieji nieko neužkrėtė, pažymi Čaplinskas.

Pabaigoje ULAC vadovas pažymėjo, jog pandemija pasibaigs atsiradus skiepams, bet nežinia, kada tai bus. O pandemijos eiga priklausys nuo to, kaip kelis ateinančius mėnesius bus laikomasi fizinio socialinio atstumo priemonių ir tyrimų. Todėl svarbus kiekvieno šalies gyventojo indėlis į pandemijos greitesnį likvidavimą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinta 1817 infekcijos atvejų, 1515 žmonių pasveiko, 78 žmonių mirė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 dieną paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 10 milijonų užkrėtimo atvejų, daugiau nei 502 tūkst. žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
pandemija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
Gėrimas už vairo, arhcyvinė nuotrauka

Šiauliuose sučiuptas sėdėjęs vairo neblaivus kariškis

(atnaujinta 08:10 2020.07.07)
Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Šiaulių policija sulaikė automobilį "Audi A4", kurį vairavo neblaivus Lietuvos kariuomenės karys. Apie tai pranešė respublikos policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Vyras areštuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad iš ligoninės buvo išleistas vyras, kuris teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai.

Pasak vyro, gimusio 1965 metais, jis buvo sumuštas Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo miestelyje.

Incidentas įvyko liepos 5 dieną.

Tegai:
karys, Šiauliai, neblaivumas, alkoholis
Dar šia tema
Iš Londono į Lietuvą atskraidinti kaliniai
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės