SEB

Lietuvos gyventojai perspėjami apie sukčių platinamas melagingas SMS žinutes

(atnaujinta 12:16 2020.06.30)
Kilus abejonėms dėl gauto pranešimo, SEB banko klientai bet kuriuo paros metu gali skambinti į SEB banką

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Sulaukta pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes, informavo SEB bankas.

Jose sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą pranešimą ar kviečia atnaujinti programėlės "Smart-ID" paskyrą ir atsiunčia nuorodą į netikrą interneto banko svetainę. Tokiu būdu sukčiai bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimus pinigus.

Bankas įspėjo klientus būti budrius — neatidaryti tokių nuorodų ir nevesti savo prisijungimo duomenų į netikrą svetainę.

"Rekomenduojame neatidaryti SMS žinutėmis siunčiamų nuorodų, o atidarius interneto svetainę visada patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė. Klientus raginame išlikti budriems ir visada kritiškai vertinti gaunamus pranešimus (el. laiškus, SMS pranešimus, kt.), kuriuose yra prašymai atidaryti atsiųstą priedą ar nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis", — sakė SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Bankas įspėjo klientus, kad svarbu patikrinti, jog vesdami savo prisijungimo duomenis, būtumėte atsidarę tikrą SEB interneto svetainę (e.seb.lt). Taip pat bankas savo klientams nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų į interneto banką.

Tegai:
sukčiavimas, bankas
Dar šia tema
FNTT: Lietuvoje sparčiai daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas
Žuvininkystės tarnyboje atskleisti fiktyvaus asmenų įdarbinimo atvejai
Lietuvoje tiriama byla dėl sukčiavimo perkant greituosius COVID-19 testus
Moterys su kaukėmis turguje, Teherane, Irane, archyvinė nuotrauka

Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?

(atnaujinta 13:48 2020.07.09)
Sušvelninus karantiną koronaviruso atvejų pagausėjo visame pasaulyje. Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje siekia beveik 12 milijonų, tačiau epidemiologai įsitikinę, kad tai dar ne pabaiga

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais. Sušvelninus karantiną Amerikoje, Europoje ir Vidurio Rytuose, koronaviruso atvejų padaugėjo. Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje siekia beveik 12 milijonų, tačiau epidemiologai įsitikinę, kad tai dar nėra riba. Gydytojai reikalauja grąžinti apribojimus, antraip nepavyks išvengti antrosios bangos. RIA Novosti autorės Galia Ibragimova ir Sofija Melničuk aiškinosi, kur vėl įvedama komendanto valanda ir kaip gyventojai į tai reaguoja.

Vyriškai susidoroti su virusu

"Virusas — tai fanatizmas. Jo negalima išgąsdinti totalitariniais metodais. Jis yra gudresnis ir pribaigs nacionalinę ekonomiką. Bet kaip vyras aš susidorosiu su infekcija", — sakė Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) karantino priešininkų mitinge. Po emocingos kalbos Brazilijos prezidentas paspaudė susirinkusiems rankas, kai ką net apkabino.

"Aš, žmonės, esu su jumis", — vis kartojo jis.

Viena senyvo amžiaus moteris iš minios bandė prie jo prisiliesti. Prezidentas pats ištiesė jai ranką, bet staiga pradėjo kosėti. Jis nenešiojo apsauginės kaukės, todėl turėjo pridengti burną delnu. Po poros sekundžių valstybės vadovas ta pačia ranka pasveikino moterį.

Президент Бразилии Жаир Болсонару
© REUTERS / Adriano Machado
Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras vengia dėvėti kaukę

Bolsonaras patikino, kad koronavirusas nėra pavojingesnis už SARS. Jis ignoravo apsaugos priemones ir socialinį atstumą ne tik bendraudamas su protestuotojais. Švenčiant Nepriklausomybės dieną JAV ambasadoje Brazilijos vadovas sėdėjo prie stalo šalia Amerikos ambasadoriaus. Fotosesijos metu Bolsonaras kaskart bandė apkabinti diplomatą.

Neseniai prezidento sveikata pablogėjo. Pakilo temperatūra, prasidėjo kosulys. Testas parodė, kad Bolsonaras turi koronavirusą.

Tai sukėlė brazilams nevienareikšmiškus jausmus. O žurnalistai pagrasino, kad paduos į teismą, nes spaudos konferencijose prezidentas būdavo be kaukės.

Bolsonarą kritikavo ir PSO ekspertai. Jie priminė, kad Brazilija yra antroje vietoje pagal užsikrėtimų skaičių: 1,67 milijono žmonių. Aukų — daugiau nei 66 tūkst.

Blogiausia padėtis favelose — Brazilijos lūšnynuose. Ten nedaug tokių, kurie gali atlikti testą ir gauti nemokamą gydymą. Amazonės gyventojų padėtis ne ką geresnė: trūksta gydytojų, medicininių ir apsauginių priemonių.

Nepaisant to, San Paulo ir Rio de Žaneiro valdžios institucijos palaipsniui panaikina karantiną, kad nors kaip atgaivintų ekonomiką. Atidaryti prekybos centrai ir paplūdimiai, kino teatrai, muziejai ir grožio salonai. Valstijų valdytojai tik ragina žmones imtis atsargumo priemonių.

Amerikietiškas aplaidumas

JAV užsikrėtė daugiau nei trys milijonai žmonių. Niujorko valstija vis dar pirmauja — 423 tūkst., Kalifornijoje — 287,5 tūkst., Teksase — 219,5 tūkst., Floridoje — 213,8 tūkst.

"JAV yra didžiulė šalis. Ligos pasireiškia skirtinguose regionuose, valstijose, miestuose. Infekcijos dinamika ir fazės taip pat skiriasi", — aiškino pagrindinis Amerikos užkrečiamųjų ligų specialistas Entonis Faučis (Anthony Fauci).

Taigi, sergamumo sumažėjimas pastebimas tik 11 iš 50 valstijų. Ribojamosios priemonės iki šiol buvo atšauktos tik trijose: Viskonsine, Misūrio valstijoje ir Aliaskoje. Kalifornijoje, Kanzase, Teksase, Šiaurės Karolinoje, Arizonoje, Jutoje ir Floridoje, priešingai — karantinas griežtinamas. Ten uždaromi barai, sporto salės, teatrai ir vandens parkai.

Мужчина на одной из станций метро Нью-Йорка, США
© REUTERS / CARLO ALLEGRI
Niujorko metro

Padėtį pablogino Nepriklausomybės diena. Tradiciškai per šią šventę amerikiečiai eina į paplūdimius, rengia vakarėlius, susirenka baruose ir gatvėse stebėti fejerverkų. Ne visi to atsisakė net ir dabar, įpusėjus pandemijai.

Minios vaikščiojo Konektikute, Naujajame Džersyje ir Pietų Karolinoje, dauguma žmonių — be kaukių.

Tokio aplaidumo pasekmės vis dar nežinomos, tačiau ligoninėse ruošiamos papildomos lovos. Pacientų, kurie plačiai minėjo nacionalinę šventę, čia laukiama per savaitę.

Balkanų COVID krizė

Balkanų pusiasalis atrodė kaip klestėjimo kampelis. Balandžio pabaigoje čia pradėjo atšaukti karantiną, o gegužę Juodkalnijos, Bulgarijos ir Kroatijos valdžia jau kvietė turistus į kurortus.

Padėtis Serbijoje išliko įtempta, tačiau net ir ten gegužės pabaigoje parlamentas sušvelnino apribojimus. Deputatai taip pat atšaukė komendanto valandą, galiojusią nuo kovo vidurio. Vyresnio amžiaus žmonėms buvo leista išeiti, atidarytos mokyklos ir darželiai. Prezidentas Aleksandras Vučičius mano, kad visa tai daroma per anksti, ir paragino pasiruošti antrajai viruso bangai, tačiau serbai pavargo sėdėti namuose.

Мужчина на улице в Белграде после введения комендантского часа
© Sputnik / Александар Джорович
Belgrade grąžinta komendanto valanda

Ir sergamumas vėl pakilo. Kiekvieną dieną — apie tris šimtus naujų atvejų (gegužės pabaigoje jų buvo tris kartus mažiau). Iš viso šalyje užsikrėtė beveik 17 tūkst., 330 mirė.

Šį kartą Vučičius nusprendė elgtis nežiūrėdamas į parlamentarus. Dideliuose miestuose prezidentas uždraudė susirinkinėti daugiau kaip penkiems žmonėms vienoje vietoje. Kai kurios kavinės, restoranai, sporto klubai vėl sustabdė darbą. To nepakako, ir prezidentas grąžino komendanto valandą.

Daugeliui tai nepatiko. Belgrado gyventojai išėjo protestuoti, kilo riaušės. Demonstrantai užpuolė policijos kordonus, pateko į parlamentą ir sudegino tris policijos automobilius. Tačiau prezidentas neatšaukė savo sprendimo.

Šiaurės Makedonija, Bulgarija ir Rumunija svarsto, ar verta iš naujo uždaryti sieną su Serbija.

Artimieji Rytai kryžkelėje

Izraelis vienas iš pirmųjų uždraudė atvykti užsieniečiams — dar kovo mėnesį. Didelės įmonės, administracinės įstaigos ir pramogų įstaigos nebeveikia. Žmonėms buvo patariama be reikalo nevaikščioti lauke.

Tai suvaržė viruso plitimą, o gegužę buvo sušvelninti apribojimai. Atidarytos kavinės, restoranai ir sporto salės. Mokiniai ir studentai grįžo mokytis.

Valdžia ketino paskelbti pergalę prie užkratą, tačiau birželio viduryje įvyko naujas protrūkis. Jei iki gegužės mėnesio užsikrėtė 16 tūkstančių izraeliečių, tai dabar jau yra 33 tūkstančiai. Dienos atvejų padidėjimas yra daugiau nei tūkstantis.

Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) vyriausybė buvo apkaltinta neefektyvumu.

"Pirmosios bangos metu mes pasirodėme ne kaip profesionalai, o kaip žmonės su atsakomybės našta. Lėtai reagavome į koronaviruso plitimą. Dabar visi laimėjimai yra niekiniai", — Facebook parašė visuomenės sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Sigal Sadecki. Ir atsistatydino.

Padėtis Palestinoje ne ką geresnė. Remiantis autonomijos Sveikatos apsaugos ministerija, užsikrėtė beveik keturi tūkstančiai. Daugiau nei pusė užsikrėtė gegužės pabaigoje panaikinus griežtus apribojimus. Ligoninėse neužtenka lovų. Siekdama užkirsti kelią antrajai bangai, valdžia uždarė visas Vakarų Kranto gyvenvietes ir užblokavo transporto susisiekimą.

Мальчики смотрят на полицейского, который работает на въезде в еврейское поселение Бейтар-Иллит, закрытое после новых случаев заболевания коронавирусом (COVID-19)
© REUTERS / RONEN ZVULUN
Berniukai žvelgia į policininką, kuris dirba prie įėjimo į uždarytą po naujų COVID-19 atvejų žydų gyvenvietę Beitar Illit

Irane susirgo beveik trys šimtai tūkstančių žmonių. Kiekvieną dieną prieaugis siekia apie 2,5 tūkst. Mirė 12 tūkst. žmonių.

Teheranas sušvelnino karantiną gegužės viduryje dėl sunkios ekonominės padėties. Atsižvelgiant į sankcijas, kurių Vakarai nepanaikino net pandemijos laikotarpiu, neįmanoma ilgą laiką laikyti žmonių uždarytų. Dabar pagrindinis reikalavimas yra dėvėti kaukes ir išlaikyti atstumą. Tačiau iraniečiai nerimauja ne tiek dėl koronaviruso, kiek dėl to, kur ir kaip užsidirbti pragyvenimui.

Saudo Arabija, Kataras, Egiptas ir Irakas grįžo prie apribojimų. Dėl blogėjančios situacijos šiose šalyse Vakarų ambasadų darbuotojai nusprendė laikinai grįžti į tėvynę. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie dabar pradės veikti, niekas nežino.

Tegai:
karantinas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Kretos atskridęs indas turėjo suklastotą pasą su padirbta viza

(atnaujinta 13:21 2020.07.09)
Dėl disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Kretos atskridusį Indijos pilietį, kuris turėjo, įtariama, suklastotą pasą su padirbta viza. Apie tai praneša VSAT spaudos tarnyba. 

Trečiadienį VSAT pareigūnai tikrino iš Graikijos Kretos salos Chanijos miesto atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir 34-erių Indijos pilietis. Jis pateikė savo vardu išduotą indišką pasą.

Pasieniečiai nustatė, kad vyro dokumentas, įtariama, yra dalinė klastotė, be to, jame aptikti ir, įtariama, suklastoti Šengeno viza bei sienos kirtimo spaudas.

Indą VSAT pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę. 

VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
dokumetai, viza
Dar šia tema
KAM gautas suklastotas laiškas dėl NATO karių išvedimo iš Lietuvos
Vilniaus oro uostas pranešė, kaip priims keleivius karantino metu
Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Vilniaus oro uoste pateikė dalinai suklastotą pasą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu

(atnaujinta 14:13 2020.07.09)
Gitanas Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dieną įvykusios inauguracijos

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Žvalgų mainus tarp Lietuvos ir Rusijos, į kuriuos taip pat buvo įtrauktas ir Norvegijos pilietis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laiko svarbiausiu jo kaip valstybės vadovo pirmųjų metų pasiekimu. Ketvirtadienį jis surengė spaudos konferenciją, skirtą praėjusiems prezidentavimo metams.

"Nuoširdžiai džiaugiuosi žvalgų apsikeitimo procedūra, kurią mes atlikome idealiai", — sakė jis, detalizuodamas, kad tai pavyzdinė operacija ta prasme, kad nebuvo nei pozicijų, nei opozicijų

Nuteistųjų mainai už žvalgybos veiklą, į kuriuos buvo įtrauktas atsistatydinęs Norvegijos pasienietis Frode Bergas, Lietuva ir Rusija, vyko 2019 metų lapkričio 15 dieną. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius — Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, kurie 2017 metais buvo nuteisti už kaltinimus šnipinėjimu Rusijos naudai dešimt su puse ir dešimt metų kalėjimo. Lietuvai Rusija grąžino lietuvius — Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, kurie buvo nuteisti 2016 metais, taip pat perdavė Bergą.

Prezidentas mano, kad metų nesėkmė buvo Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimas susisiekimo ministru. Prezidentas dar praėjusių metų lapkritį teigė, kad jis dėl daugybės abejotinų ministro sprendimų prarado pasitikėjimą, tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsisakė atleisti Narkevičių.

Nausėda pareigas pradėjo eiti po 2019 metų liepos 12 dienos inauguracijos.

Tegai:
žvalgai, Rusija, prezidentas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis