Vilnius

Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai

(atnaujinta 15:58 2020.06.30)
Specialistai skatina lietuvius atsirinkti informacinius kanalus, tikrinti naujienas bent keliuose oficialiuose naujienų portaluose, nesirinkti socialinės medijos kaip pirminio informacijos gavimo šaltinio ir nepasiduoti provokacijoms

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipė dėmesį, kad šaliai panaikinus karantiną ir suvaldžius pirmąją COVID-19 bangą, pastarąjį mėnesį fiksuojama du kartus mažiau klaidinamos informacijos, susijusios su koronavirusu, nei kovo ar balandžio mėnesiais.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Didžiausia grėsme išlieka socialinėje medijoje itin didelį informacinį triukšmą kurianti klaidinga informacija, kuri dažnai yra skleidžiama pačių žmonių, jiems to nežinant.

LK duomenimis, nuo vasario 1 dienos iki birželio 18 dienos nustatyti 1484 klaidinamos informacijos apie COVID-19 atvejai. Dažniausiai klaidinga informacija skleidžiama "rusų, lietuvių ir anglų kalbomis".

"Dezinformacijos taikiniai ir tikslai išlieka nepakitę. Tai — noras kiršinti visuomenę, sudaryti Lietuvos kaip atsilikusios ir vangiai funkcionuojančios valstybės vaizdinį, menkinti valstybinį potencialą ir pasiekimus, diskredituoti valstybingumą, valdžią ir jos priimamus sprendimus, narystę NATO, Europos Sąjungoje ir mūsų sąjungininkus", — rašoma pranešime.

Pasak LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus, didžiausi klaidingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautai vis dar išlieka tose pasaulio valstybėse, kur koronaviruso situacija sunkiai valdoma.

"Dezinformacija, klaidinančios ir konspiracinės teorijos bei žinutės naudojamos ir paplitusios būtent tokiose valstybėse vis dar pasiekia ir mūsų informacinę erdvę, tačiau dėl stabilizuotos situacijos, tikėtina, mažesnio domėjimosi ir grįžtančio įprastinio gyvenimo ritmo šios žinutės nepasiekia didelių auditorijų ir yra transliuojamos mažo patikimumo tinklalapiuose, grupėse ar bloguose", — sakė Kunevičius.

Jo teigimu, šalies informacinėje erdvėje ir visuomenėje COVID-19 temą keičia kiti žmonėms rūpimi klausimai bei domėjimasis artėjančiais valstybinės reikšmės įvykiais, pavyzdžiui, rinkimai, ekonominė situacija, visuomeniniai ar socialiniai klausimai, tarptautiniai judėjimai bei situacija kitose valstybėse.

Kunevičius pažymėjo, kad ir toliau daugiausiai atvejų nustatoma socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook, YouTube.

Specialistai skatina lietuvius atsirinkti informacinius kanalus, tikrinti naujienas bent keliuose oficialiuose naujienų portaluose, nesirinkti socialinės medijos kaip pirminio informacijos gavimo šaltinio ir nepasiduoti provokacijoms.

Tegai:
dezinformacija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2210)
Dar šia tema
SAM: dėl COVID-19 intensyviau bus testuojami penkių savivaldybių gyventojai
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas naujas COVID-19 atvejis
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė
VSAT

Kaunietis kontrabandą gabeno įmonės mikroautobusu

(atnaujinta 20:53 2020.07.15)
Mikroautobusas priklauso įmonei, kurios atstovai, pirminiais duomenimis, nieko nežinojo apie tokius savo vairuotojo veiksmus

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Kaune pasieniečiai sulaikė šio miesto gyventoją, vienos įmonės vairuotoją, kuris į jai priklausantį mikroautobusą krovė kontrabandinius rūkalus ir nelegalų alkoholį, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai prie vieno iš Kaune esančių garažų užklupo 41-erių šio miesto gyventoją. Jis iš garažo į krovininį mikroautobusą "VW Crafter" krovė cigarečių dėžes.

Iš viso čia pasieniečiai aptiko 5900 pakelių cigarečių "Winston Blue" be akcizo ženklų bei "Minsk Capital" ir "NZ Gold" su Baltarusijos akcizo ženklais. Tokio krovinio vertė Lietuvoje su mokesčiais siektų apie 19 tūkst. eurų.

Be to, garaže pasieniečiai rado nelegalaus alkoholio butelių be akcizo ženklų. Ant butelių buvo etiketės "Smirnoff" ir "Beluga". Iš viso sulaikyti 136 litrai tokio skysčio.

Mikroautobusas priklauso įmonei, kurios atstovai, pirminiais duomenimis, nieko nežinojo apie tokius savo vairuotojo veiksmus. "VW Crafter" buvo legalių prekių, kuriomis prekiauja įmonė ir šalia kurių kaunietis iš garažo krovė kontrabandą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų.

Pasieniečiai kauniečiui pareiškė įtarimus ir po apklausos paleido. Taip pat paaiškėjo, kad šis vyras maždaug prieš mėnesį už neteisėtą rūkalų gabenimą buvo baustas administracine tvarka.

Tegai:
Kaunas, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Iš Kretos atskridęs indas turėjo suklastotą pasą su padirbta viza
Ignalinos rajone sulaikyti keturi migrantai iš Irako ir Afganistano
Lietuva neplanuoja atnaujinti ES vidinių sausumos sienų kontrolės