COVID-19

Kovojusiems su COVID-19 medikams balandžio mėnesį papildomai skirti 7,6 mln. eurų

(atnaujinta 11:44 2020.07.01)
Skaičiuojama, kad padidintus atlyginimus už balandį gaus 11,2 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 154 medicinos įstaigose

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Pastaruosius mėnesius su koronaviruso infekcija kovojantys gydymo įstaigų darbuotojai artimiausiu metu dar kartą gaus padidintus atlyginimus, apie tai pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Išmokoms už balandį skirta 7,6 mln. eurų — tai beveik tris kartus daugiau nei už kovą.

VLK duomenimis, gydymo įstaigų darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnėms mėnesio algoms išmokėti jau pervesta 7,6 mln. eurų.

Šios lėšos skirtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo dalies. Numatyta, kad padidintus atlyginimus už balandį gaus 11,2 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 154 medicinos įstaigose.

Didesni atlyginimai su infekuotais ligoniais dirbantiems medikams jau buvo išmokėti ir už kovo mėnesį. Tuomet iš PSDF rezervo šiam tikslui buvo skirta beveik 2,6 mln. eurų. Padidintą atlyginimą  gavo apie 6 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 80-yje medicinos įstaigų.

Pagal Vyriausybės nutarimą finansinės priemonės — priedai už darbą su COVID-19 infekcija — Lietuvoje numatytos mokėti iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos.

Tegai:
medikai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
Dar šia tema
COVID-19 niekur nedingo: Lietuviai raginami atsargiau rinktis kelionių kryptis
ULAC vadovas atskleidė, nuo ko priklauso pandemijos pabaiga
Armėnijos vadovas padėkojo Lietuvos medikams už pagalbą kovoje su COVID-19
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės
Šokoladas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 7-osios šventės

(atnaujinta 22:44 2020.07.06)
Antradienį, liepos 7-ąją, minima Pasaulinė šokolado diena, be to, šią dieną 1572 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Liepos 7 yra 188-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 189-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.

Antradienį minima vieno populiariausių ir plačiausiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje — Pasaulinė šokolado diena

Iš tiesų, šokoladui skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, liepos 7 ir spalio 28. Šokolado dienos tėvyne laikoma Prancūzija, kur pirmą kartą 1995 metais ir buvo surengta ši šventė. Iš pradžių tai buvo tik nacionalinė šventė, tačiau laikui bėgant prancūzų kaimynai susidomėjo įdomia tradicija ir taip Šokolado diena išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šios dienos proga galima ir reikia sveikinti konditerius, menininkus, kurie kuria gražias šokolado pakuotes, savo pažįstamus, kurie mėgsta ne tik šokoladą, bet ir kitus saldumynus.

Lietuvos istorijoje ši diena irgi svarbi. 1572 metais šią dieną mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, gyvavusi nuo 1316 metų. 

Savo vardadienį šiandien švenčia Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

0
(atnaujinta 22:54 2020.07.06)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

0
Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją