Пляж Open beach

Lukiškių paplūdimys "Open Beach" tapo "Atviru pliažu"

(atnaujinta 20:05 2020.07.01)
Valstybinė kalbos inspekcija nusprendė, kad Lukiškių aikštės paplūdimio užrašai "Open beach" ir "Sharks. No swimming" pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymą

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Savivaldybė trečiadienį Lukiškių aikštėje pakeitė angliškus pavadinimus į lietuviškus. 

Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo į Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymą, kad Lukiškių aikštėje įrengtame paplūdimyje iškabinti angliški užrašai pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymą.

"Lukiškių paplūdimys "Open Beach" — jau ir lietuviškai: "Atviras pliažas". Ženklai apie ryklių pavojų irgi išversti — tikimės, tai gerokai sumažins ryklių grėsmę aikštėje", — rašo Vilniaus miesto savivaldybė savo Facebook paskyroje.

Ketvirtadienį Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) išplatino pranešimą, kad Lukiškių aikštės paplūdimio užrašai "Open beach" ir "Sharks. No swimming" pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui išsiųstas nurodymas ištaisyti šiuos pažeidimus.

"Open Beach" darbą pradėjo birželio 23 dieną. Jis užima 1660 kvadratinių metrų plotą, buvo panaudota 300 kubinių metrų smėlio. Teritorijoje įrengti gultai, skėčiai, paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabina ir net specialios darbo vietos su nemokama interneto prieiga.

Iki liepos pabaigos šalia paplūdimio bus įrengtas didelis ekranas, kuriame vakarais bus rodomi filmai, serialai, koncertai iš "Telia TV". Dieną bus galima grožėtis Baltijos jūros vaizdais. Sekmadieniais vyks programa vaikams ir šeimoms — animaciniai filmai ir veiklos paplūdimyje.

Sputnik V vakcina

Pasitiki "Sputnik V": Lietuvos gyventojai priėmė "nuosprendį" dėl "AstraZeneca"

(atnaujinta 14:52 2021.04.13)
Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą. Iš viso buvo apklausta daugiau nei 430 respondentų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Asociacija "Rusakalbė Klaipėda" atliko apklausą tarp miesto gyventojų tam, kad išsiaiškintų, kuri ES šalyse naudojama vakcina nuo koronaviruso jiems kelia didžiausią pasitikėjimą.

Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą.

Į vakcinų, kurias buvo pasiūlyta vertinti, sąrašą pateko "Pfizer/BioNTech", "Moderna", "Johnson & Johnson", "AstraZeneca", "Sputnik V" ir "Sinopharm". Respondentai galėjo nurodyti, kad nepasitiki nė viena iš šių vakcinų.

Nepaisant to, kad kinų vakcina "Sinopharm" ir rusiškas preparatas "Sputnik V" dar nėra patvirtinti Europos vaistų agentūros (EVA), jie buvo įtraukti į šį sąrašą, nes kai kurios ES šalys jau jais naudoja gyventojų skiepijimui. "J&J" vakcina buvo įtraukta, nes Europos reguliavimo institucija patvirtino jos vartojimą bendrijos šalyse.

Tyrimo duomenimis, 54,4 procentai rusakalbių klaipėdiečių labiausiai pasitiki "Sputnik V" vakcina. Dar 30,3 proc. apklaustųjų teigė nepasitikintys nė viena iš pateiktų vakcinų.

"Visų kitų simpatijos pasiskirstė tarp vakcinų gamintojų "Pfizer/BioNTech", "Moderna" ir "Johnson & Johnson". Pažymėtina, kad nebuvo nė vieno respondento, kuris nurodytų, kad labiausiai pasitiki Kinijos vakcina "Sinopharm" arba Didžiosios Britanijos ir Švedijos "AstraZeneca". Tokiu būdu šie gamintojai buvo nustumti nuo reikalųBent jau rusakalbių klaipėdiečių supratimu — jie priėmė nuosprendį", — savo Facebook paskyroje rašė asociacija.

Pažymima, kad 12,3 proc. respondentų labiausiai pasitiki "Pfizer/BioNTech", 1,6 proc. — "Moderna" vakcina. Dar 1,4 proc. pažymėjo, kad labiausiai pasitiki amerikietišku preparatu "J&J".

Apklausoje dalyvavo 431 žmogus. Daugiau nei 80 procentų jų gyvena Klaipėdoje.

EVA Saugumo komitetas, peržiūrėjęs papildomą informaciją apie "AstraZeneca" vakciną, anksčiau pranešė, kad jos nauda yra didesnė už riziką, tačiau pripažino ryšį tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams galimybę.

Reguliavimo institucija mano, kad retą tokių komplikacijų tikimybę reikia įtraukti į šios vakcinos šalutinių poveikių sąrašą. Tuo tarpu ekspertai dar negalėjo patvirtinti jokių specifinių rizikos veiksnių, susijusių su "AstraZeneca" ir tromboze. Yra žinoma tik tai, kad dauguma jau užfiksuotų atvejų pasitaikė moterims, jaunesnėms nei 60 metų, per dvi savaites po vakcinacijos.

Kovo mėnesį paaiškėjo, kad Austrijoje paskiepytam asmeniui buvo diagnozuota išsėtinė trombozė, jis mirė praėjus 10 dienų po pirmosios dozės. Kitas buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių embolijos. Vėliau panaši informacija ėmė sklisti iš kitų Europos šalių. Kai kurios ES valstybės nusprendė dėl atsargumo sustabdyti vaisto vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas

 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO vadovas pareiškė apie padidėjusį mirštamumą nuo koronaviruso
Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama statyti didžiausią infekcinių ligų ligoninę Baltijos šalyse

(atnaujinta 14:47 2021.04.13)
Ligoninėje numatoma įrengti apie 100 palatų, kuriose ligoniai bus izoliuoti vienas nuo kito, statybos darbų vertė sieks apie 24 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iškils nauja infekcinių ligų ligoninė, praneša portalas SA.lt

Moderniame šešių aukštų su rūsiu pastate planuojama įrengti skubios pagalbos, ambulatorinį, diagnostikos, stacionaro, intensyvios terapijos skyrius, operacines bei izoliatorius su tiesioginiu patekimu iš lauko ir vidaus. Taip pat infekcinės ligoninės pastate bus įrengta trečio biosaugos lygio mokslinė virusų laboratorija. 

Tam, kad būtų užtikrinta skubi pagalba pandemijos laikotarpiu tokiems atvejams, kai prireikia neatidėliotinos medicininės pagalbos, reikalinga organų transplantacija, ant pastato stogo numatoma įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę. 

Planuojama, kad infekcinių ligų ligoninės pastatas užims beveik 17 tūkst. kv. m. ploto. Jame numatoma įrengti apie 100 palatų, kuriose ligoniai bus izoliuoti vienas nuo kito.

Pastato statybos darbų vertė gali siekti apie 24 mln. eurų. Šiuo metu vyksta techninio projekto rengimo ir derinimo darbai, kurie numatomi baigti šį rudenį. 

Kauno klinikų užsakymu infekcinių ligų ligoninės projektą įgyvendins projektavimo paslaugų konkursą laimėjusi UAB „Maspro“. 

Pasak UAB "Maspro“ projektų vadovo Aurimo Dališanskio, naujos infekcinės ligoninės išplanavimas neleis užkratui plisti patalpų viduje. 

"Pandemija parodė, kad esamos ligoninės nėra pritaikytos dideliems infekcinių ligonių srautams, virusų suvaldymui. Daugelis ligoninių tapo COVID-19 viruso židiniais. Projektuojant naują Kauno klinikų infekcinių ligų ligoninę pasitelkti inovatyvūs sprendimai, kurie užtikrins maksimalią galimą pacientų ir personalo apsaugą“, – sakė Aurimas Dališanskis.  

Pasak Dališanskio, infekcijų suvaldymui patalpose bus pasitelkiama šliuzinė oro vėdinimo ir kondicionavimo sistema, kuri ypatinga tuo, kad tambūre, prie švarių patalpų yra viršslėgis, kuris išpučia mikrodaleles ir neleidžia joms patekti į švarias patalpas. Taip pat pastate numatyta įrengti bekontaktį durų atidarymą, specialią įrangą vidinei komunikacijai tarp personalo ir izoliatorių.

Planuojama, kad tai bus didžiausia infekcinių ligų ligoninė Baltijos šalyse.

Tegai:
Baltijos šalys, Kaunas
Dar šia tema
Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos "kovidiniams" pacientams skirtos lovos
Lietuvoje vienerių metų vaikas buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos traumos
Šiemet nuo gripo ligoninėse nesigydė nė vienas šalies gyventojas
JAV ir Lietuvos kariai bendrose pratybose

Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą

(atnaujinta 14:48 2021.04.13)
Nė viena padori valstybė nepirktų tokių ginklų, mano karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečių kilni dovana Lietuvai — prieštankiniai granatsvaidžiai kovai su "Rusijos agresija", iš tikrųjų yra JAV nelabai efektyvaus ginklo atsikratymas, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos perduos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW.

Litovkinas pareiškė, kad JAV savo vasalams siunčia tuos ginklus, kurių jiems patiems nereikia.

"Amerika atsikrato viso savo karinio šlamšto, kuris šiandien nėra labai perspektyvus, nėra labai efektyvus, jį suversdama į Ukrainą, į Baltijos šalis, kai kuriems kitiems vasalams, nes padori valstybė tokių ginklų neįgis. Pirma, nes jie turi savo. Antra, kadangi šie ginklai yra skirti kovoti su tankais, pirmiausia su šarvuotais taikiniais", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti ir visi tai puikiai žino, nepaisant skambančių pareiškimų. Be to, Rusijos tankų, pasak Litovkino, negalima sustabdyti tokiais granatsvaidžiais.

"Dešimt milijonų [dolerių]. Amerikiečiai tai suskaičiuos kaip pagalbą Lietuvai kovoje su "Rusijos agresija", tai yra kilnus poelgis amerikiečiams, kad tik Lietuva yra "apsisaugotų" nuo Rusijos tankų. Tiesa, kila paprastas klausimas, kodėl Rusijos tankai turėtų pulti Lietuvą, ko mes nematėme šioje Lietuvoje, ir kodėl mums ji reikalinga. Į šį klausimą niekas neatsako Baltijos šalyse, kai aš to klausiu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, niekas negali atsakyti, kodėl rusai turėtų pulti šias Baltijos šalis, jas užgrobti, kad vėl galėtų ten industrializaciją atlikti, o po to visas šias pastatytas gamyklas sunaikins ir grobstys visa šalis, o gyventojai išsibarstys po Europą plauti unitazus ir dirbti kaip kambarinės viešbučiuose, į šį klausimą nėra atsakymo", — pareiškė jis.

Pasak Litovkino, šie ginklai gulės sandėliuose.

"Lietuvos vadinamieji savanoriai kurį laiką šaudys į taikinius, garsiai apie tai bus kalbama, kad jie yra apsiginkluoti "baisiu" ginklu, kuris sustabdys "agresyvius Rusijos tankus", — apibendrino jis.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prieštankinių granatsvaidžių perdavimo ceremonija vyks trečiadienį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
ginklavimasis, Lietuva, JAV, Rusija