Karalius Mindaugas

Liepos 6-oji Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

(atnaujinta 16:26 2020.07.03)
Liepos 6-ąją Lietuvoje švenčiama pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė, dar vadinama Valstybės diena

1253 metų liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Valstybės diena yra Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, nes padarė prielaidą, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Šventės ištakos

Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 metais kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vadinamosios Lietuvos žemės kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbudo pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir Halčio-Volynės kunigaikštystės valstybių taikos sutartį.

Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą — jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.

Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis — krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metų kovo 1 dieną (data spėjama). Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Mindaugas buvo pakrikštytas kartu su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių.

Картина Крещение Миндаугаса и коронация короля Литвы
© Photo : Straipsniai
Karaliaus Mindaugo krikštas ir karūnavimas

1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, pavaldžia Romos vyskupui.

Todėl dažnai rašoma, kad Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas.

Nors Lietuvos krikštas datuojamas 1251 metais, kai krikštijosi jos valdovas Mindaugas, tačiau po sėkmingo 1260 metų Durbės mūšio Mindaugas grįžo prie senovės lietuvių religijos ir krikščionybės plitimas Lietuvoje nutrūko. Kadangi katalikiškasis krikštas nepaplito, jis buvo pakartotas XIV a. pabaigoje, kai Krėvos sutartyje (1385 metais) tuometis Lietuvos valdovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą.

Oficialiai Lietuva pakrikštyta 1387 metais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo iniciatyva.

Mindaugas ir Morta

Manoma, kad Morta Mindaugienė gimė apie 1210 arba 1215 metais Agluonoje, Latgaloje, mirė 1262 metais Vilniuje. Kaip Mindaugo žmona ji tapo karūnuota Lietuvos karaliene.

Nėra jokių žinių, kad iki Mortos Mindaugas būtų turėjęs kitą žmoną, nors Vaišelga yra minimas kaip jo sūnus. Mindaugo vedybų su Morta tiksli data nėra žinoma. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta — tai Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį "pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę".

Mindaugui aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo "krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta", magistras įsakė iš "kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas".

Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas.

Valstybės dieną arba jos išvakarėse iškilmingai įteikiama Lietuvos Karalienės Mortos premija darbščiausiems, kūrybingiausiems ir talentingiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, teatro, literatūros ir kitose meno srityse.

2015 metas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai pastatytas paminklas vienoje iš numanomų Mortos gimimo vietų — Latvijos Agluonos mieste.

Памятник королю Миндаугасу и его жене Морте в Латвии
Paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonos mieste, Latvija

Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.

Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos karūnavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kai popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.

Tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą. Taigi, dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.

Mindaugo nužudymas

Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais, kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.

Памятник королю Миндаугасу в Вильнюсе
© Depositphotos / Birute
Karaliaus Mindaugo paminklas Vilniuje

Rūpindamasi savo vaikais Morta priėmė fatališką sprendimą: mirdama ji patarė Mindaugui vesti jos seserį, kad "kita vaikų neskriaustų", visiškai nepaisydama to, kad sesuo buvo ištekėjusi už Nalšios kunigaikščio Daumanto. Taigi, kai Mindaugas sulaikė į sesers laidotuves atvykusią Daumantienę ir privertė ją išsiskirti su vyru, Daumantas tapo jo mirtinu priešu. 1263 metų rudenį, susimokęs su Mindaugo seserėnu Treniota, jis nužudė ne tik Mindaugą, bet ir du jo sūnus Ruklį bei Rupeikį.

Iš visos Mindaugo šeimos išsigelbėjo tik Vaišalgas, jis pabėgo į Pinską (Girstutis greičiausiai buvo miręs anksčiau, kadangi šaltiniai jo nebemini).

Мост Миндаугаса в Вильнюсе
Karaliaus Mindaugo tiltas Vilniuje

Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje prieš TSRS.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų spalio 25 dienos įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena, Valstybės diena
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė
Studentai

Lietuvoje patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas

(atnaujinta 12:54 2020.08.14)
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, jie tvirtinami kasmet prieš dvejus metus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 2022 metais, kaip ir 2021 metais, stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 metams.

"Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi", — pasakė ministras.

Pažymima, kad 2022 metais stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba — 16 balų.

Anot ministerijos, išimtis — menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų — lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo.

Kiti reikalavimai išliks tokie patys kaip ir 2020 metais. Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas — ne mažesnis negu 6.

Vidurkis skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.

Tegai:
studijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Lietuvoje didėja pedagoginių studijų populiarumas
Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai