Darbininkas

Lietuvoje sergančiųjų profesinėmis ligomis skaičius sumažėjo trečdaliu

(atnaujinta 14:43 2020.07.02)
Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau — specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Per pastaruosius penkerius metus sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė. 

2019 metais nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 procentų mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pavyzdžiui, 2017 metais nustatytos 536 profesinės ligos).

VDI duomenimis, dažniausiai profesinės ligos diagnozuojamos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojams. Šiuose sektoriuose nustatyti trys ketvirtadaliai visų 2014–2019 metais diagnozuotų profesinių ligų.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių, kaip anksčiau, o iš Europos Sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja. Pažymėtina, kad labiausiai (apie 40 proc.) sumažėjo būtent ausų ligų, sukeliamų didelio triukšmo darbe.

Ir toliau lieka dominuoti krovinių tvarkymo, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos susirgimai, kurie sudaro 62 proc. visų profesinių ligų per pastaruosius penkerius metus.

Profesinių ligų tendencijos

Pažymima, kad darbuotojai per ilgus darbo metus įgyja ne po vieną profesinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus priešpensinio (55–64 metų) amžiaus. Klasikinis profesinės ligos pavyzdys — priešpensinio amžiaus arba jau išėjęs į pensiją vairuotojas, kuris senais laikais vairavo sunkvežimį, ekskavatorių ar traktorių ir kelis dešimtmečius kasdien, po daugelį valandų praleido triukšmingoje kabinoje.

Vis dar dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims. 2019 metais moterims teko 32 proc., vyrams — 68 proc. visų profesinių ligų. Taip yra dėl vyraujančių transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriaus darbų, kuriuose reikia didelės fizinės ištvermės. Pastebima, kad per 2014–2019 metus moterims nustatomų profesinių ligų skaičius mažėja ne taip sparčiai kaip vyrams, pavyzdžiui, nuo 2017 metų iki 2019 metų moterims nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo 9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vyrams nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo net 39 proc.

Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau — specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.

Lietuvoje daugiausia nustatomos tos ligos, kurios yra išsivystę per 30–40 metų, kai žmonės ilgus metus kontaktavo su kenksmingu veiksniu. VDI specialistų teigimu, mažėjant konvejerinio darbo didelėse apdirbamosios pramonės įmonėse ir daugėjant smulkių gamybinių įmonių, ryškėja nauji profesinių ligų veiksniai. Įvairesnis darbas mažose įmonėse sumažino monotonijos, triukšmo ir vibracijos sukeltų ligų, tačiau šiose įmonėse naudojama mažiau įvairios technikos, todėl daug darbų atliekama rankomis, pavyzdžiui, arbatžolių pakavimas, ekologinių produktų gamyba ir fasavimas.

Profesinės ligos pasitaiko ir gana naujų specialybių darbuotojams, pavyzdžiui, dirbantiesiems skambučių centruose nustatomi balso stygų uždegimai, anksčiau varginę tik mokytojus. Taip pat pastebima, kad jaunesniems žmonėms nustatoma daugiau rankų sąnarių uždegimų. Tai lemia šiuolaikinės kompiuterizuotos darbo vietos.

Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per daugelį metų, VDI ragina darbdavius ieškoti priemonių ir būdų, kaip nuolat mažinti profesines ligas sukeliančius veiksnius, įtraukti darbuotojus į profesinės rizikos vertinimą, su jais aptariant rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, jų veiksmingumą.

Tegai:
liga, Lietuva, Valstybinė darbo inspekcija
Dar šia tema
Vilnietis nubaustas už nelegaliai įdarbintus nepilnamečius
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"