Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 13:44 2020.07.05)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo — 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo — 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo — 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Kaune vyras durimis prispaudė pareigūnui ranką

(atnaujinta 10:00 2020.09.18)
Pareigūnas kreipėsi į ligoninę dėl nežymių sužalojimų, po medicininės apžiūros jis išleistas. Pažeidėjas uždarytas į areštinę

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Kaune pareigūnams pasipriešino sulaikomas ieškomas vyras, apie tai pranešė Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko rugsėjo 17 dieną, apie 11:34, Taikos prospekte.

Policija pabrėžė, kad vyras, gimęs 1996 metais, sulaikymo metu pareigūnui durimis prispaudė ranką.

Pareigūnas kreipėsi į ligoninę dėl nežymių sužalojimų, po medicininės apžiūros jis išleistas.

Pažeidėjas uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
policija, Kaunas
Dar šia tema
Vilniuje nustatyti įtariamieji, piešiantys grafičius
Du pagyvenę grybautojai pasiklydo Klaipėdos rajono miške
Vilniuje nugriaudėjo du sprogimai
Lietuvos olimpinio komiteto pastatas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 18-osios šventės

(atnaujinta 20:36 2020.09.17)
Nuo rugsėjo 18-osios iki metų galo lieka 104 dienos, dienos ilgis — 12 valandų 33 minutės

Rugsėjo 18 yra 261-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 262-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 104 dienos.

Ši diena istorijoje

2020 metų rugsėjo 18 dieną saulė teka teka 06:56, leidžiasi 19:29, dienos ilgis — 12 val. 33 min.

1523 metais gimė Ona, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo.

1773 metais buvo pasirašyta sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos Valstybės ir Rusijos, kuria Rusijai pripažintos pirmojo Valstybės padalinimo metu prijungtos žemės.

1873 metais gimė Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, arkivyskupas metropolitas Juozas Skvireckas. Mirė 1959 metais.

1915 metais per Pirmąjį pasaulinį karą rusų kariuomenei be mūšio pasitraukus iš Vilniaus, į miesto gatves įžengė vokiečiai.

1917 metais Vilniuje prasidėjo lietuvių politikų su Vokietijos parama organizuota Vilniaus konferencija. Lietuvių delegatų suvažiavimas numatė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą bei įkūrė Lietuvos Tarybą. Įdomu tai, kad konferencija itin pasitikėjo jaunimu — tik du atstovai iš 20-ies išrinktos Tarybos narių (Jonas Basanavičius ir Stanislovas Narutavičius) buvo vyresni nei 50 metų.

1991 metais Lietuva priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą. Tarptautinė sporto organizacija lietuvius po savo "sparnu" priglaudė jau antrą kartą. Pirmą kartą tai atsitiko 1924 metais, kai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas buvo priimtas į pasaulio sporto tautų šeimą. Tarptautinis pripažinimas reiškė ir itin svarbius pakvietimus į Barselonos ir Albervilio olimpines žaidynes.

1998 metais Kaune perlaidoti iš JAV atskraidinti buvusio Lietuvos ministro pirmininko generolo Jono Černiaus ir jo žmonos Veronikos palaikai.

2006 metais ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas už olimpinio judėjimo palaikymą apdovanotas Olimpine žvaigžde.

Savo vardadienius šiandien švenčia Galmantė, Minas, Minbartas, Minbartė, Minbutas, Minbutė, Minė, Mingailas, Mingailė, Stefa, Stefanija.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

(atnaujinta 10:26 2020.09.18)
Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginus su liepos mėnesiu kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni neipraėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginus su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Tuo pačiu teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį