Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Priminimas: Valstybės dieną būtina iškelti Trispalvę

(atnaujinta 14:13 2020.07.05)
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 6-ąją būtinai reikia iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų.

Svarbu nepamiršti, kad valstybės vėliava turi būti keliama laikantis Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gruodžio 24 dienos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo". Šiuose norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuoti Lietuvos valstybės vėliavos naudojimo principai, nurodytos jos iškėlimo vietos ir progos, pateiktas valstybės švenčių ir kitų įsimintinų dienų sąrašas.

Vadovaujantis minėtu valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsniais, Liepos 6-ąją, Lietuvos valstybės dieną, vėliava keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikantis nustatytos tvarkos, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama 07:00 valandą ir nuleidžiama 22:00 valandą.

Įsimintina, kad už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Kur Vilniuje švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai — 2020 >>

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (per metus pakartotinai padarytas tokio pobūdžio nusižengimas — baudą nuo 12 iki 16 eurų) ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 10 iki 16 eurų (pakartotinai padarytas nusižengimas — baudą nuo 16 iki 30 eurų).

Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava — 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Kai trispalvė iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje — žalia, kairėje — raudona.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Valstybės diena, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, vėliava
Autobusas Vilniuje

"Kultūros naktis" Vilniuje: viešasis transportas veš keleivius į festivalį ir namo

(atnaujinta 18:37 2020.09.22)
Kultūros ir meno festivalio metu sostinėje naktį kursuos autobusai, kuriuose galios įprastiniai bilietai

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Festivalio "Kultūros naktis" metu Vilniuje bus organizuotos patogios kelionės viešuoju transportu ir naktį kursuojantys autobusai, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Kultūros ir meno festivalis "Kultūros naktis" Vilniaus gyventojus ir svečius jau keturioliktą kartą naktinėti kvies rugsėjo 25–26 dienomis. Festivalio programoje numatyta per 90 kultūros renginių — pasirodymų, koncertų, parodų, spektaklių ir įvairiausių meninių projektų, atliepiančių pačius įmantriausius lankytojų lūkesčius.

Į festivalį ir iš jo savivaldybė ragina vykti miesto autobusais ir troleibusais, pažymi, jog renginio proga naktį kursuos ir specialūs maršrutai 181R, 182R, 183R, 184R ir 185R. Visame viešajame transporte, taip pat ir naktį kursuojančiuose autobusuose galios įprastiniai bilietai.

Vilnius primena renginių metu rūpintis savimi ir aplinkiniais — dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas, o jei jaučiami peršalimo simptomai — likti namuose. Taip pat kaukes primenama dėvėti ir viešajame transporte.

Kaip viešuoju transportu nuvykti į miesto centrą

  • Iki stotelės Arkikatedra keleiviai gali atvykti 10, 11, 33 ir 89 maršrutų autobusais.
  • Iki stotelės Karaliaus Mindaugo tiltas — 6G maršruto autobusais bei 2, 3, 4, 17 ir 20 maršrutų troleibusais.
  • Iki stotelės Vinco Kudirkos aikštė — 1G, 11, 53 ir 88 maršrutų autobusais bei 2, 3, 6, 12 ir 20 maršrutų troleibusais.

Kaip kursuos autobusai naktį iš rugsėjo 25 į 26 d.

Keleiviai po festivalio "Kultūros naktis" turės galimybę namo grįžti šių maršrutų autobusais:

  • 181R Saulėtekis–Žygimantų g.–Savanorių–Laisvės pr.–Fabijoniškės;
  • 182R Pilaitė–Žvėrynas–Žygimantų–Maironio g.–Stotis;
  • 183R Santariškės–Didlaukio–Kalvarijų–Pylimo g.–Stotis–Gerosios Vilties st.;
  • 184R Ateities–Žirmūnų–Pylimo g.–Naujininkai;
  • 185R Pašilaičiai–Šeškinė–Konstitucijos pr.–Žygimantų–Olandų g.–Pavilnys–Parko g.
Схема движения автобусов в Вильнюсе в Ночь культуры
© Photo : Vilnius
Kaip kursuos autobusai naktį iš rugsėjo 25 į 26 d. Vilniuje

181R, 182R, 183R, 184R IR 185R maršrutų autobusai šiose viešojo transporto stotelėse keleivių patogumui ir saugumui, jog žmonės nesibūriuotų vienu metu ir laikytųsi atstumo, stovės ilgiau:

  • Karaliaus Mindaugo tiltas: 181R, 185R.
  • Vinco Kudirkos aikštė: 181R, 183R, 184R.
  • Centro poliklinika: 181R, 183R, 184R.
  • Žaliasis tiltas: 183R, 184R.
  • Europos aikštė: 185R.
  • Trakų (J. Basanavičiaus g.): 181R, 184R.
  • MO muziejus:
  • Operos ir baleto teatras: 182R.
  • Arkikatedra: 182R.
  • Bernardinų sodas: 182R.
  • Juozo Tumo–Vaižganto: 182R.

Su šių maršrutų trasomis bei tvarkaraščiais keleiviai gali susipažinti interneto tinklalapyje www.stops.lt.

Tegai:
viešasis transportas, festivalis, Kultūros naktis, Vilnius, Lietuva
Temos:
Eismo pakeitimai Vilniuje
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Europos Sąjunga negailės Lietuvos dėl sankcijų sukeltų nuostolių

(atnaujinta 20:08 2020.09.22)
Sankcijos yra skausmingos ne tik tiems, kam yra taikomos, bet ir jų iniciatoriams, tad Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis.

Pirmadienį Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio pareiškė, kad Europos Sąjunga dar nesutaria dėl asmeninių sankcijų taikymo Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas interviu Sputnik radijui teigė, kad sankcijos yra skausmingos ne tik tiems, kam jos įvestos, bet ir jų iniciatoriams. Tai galioja ir ES šalims.

"Baltarusiškos prekės, tai taip pat taikoma kalio trąšoms, buvo nebrangios, be to, Baltarusija suteikė daug galimybių gabenti dideles prekių siuntas iš Lenkijos į Rusijos rinką, visa tai artimiausiu metu bus sustabdyta. Kalbant apie naftos produktus ir kitas Baltarusijos tiekiamas prekes, pavyzdžiui, į Ukrainą... Ukraina tiesiog padengs išlaidas, kaip įprasta", — sakė jis.

Pasak Koltašovo, Ukraina ir Lietuva buvo priimtos tam, kad maksimaliai prisiimtų ekonominius nuostolius.

"Ir taip paaiškėja, kad Europos Sąjunga patiria minimalius nuostolius, nors ji daro spaudimą net ir taikydama rimčiausias ekonomines sankcijas, Ukraina ir Lietuva dėl to kenčia labiau, tačiau apskritai Europos Komisijos nariai jokiu būdu nesigailės šio klausimo Europos Sąjungoje. Ką gi, Ukraina kenčia — ir tegu sau kenčia. Tam ji ir buvo "įsigyta" po 2014 metų valstybės perversmo", — apibendrino jis.

Tegai:
sankcijos, Lietuva, ES
Dar šia tema
Vyksta žaidimas. Kodėl ES blokavo sankcijas Baltarusijai
Lenkijos URM atskleidė informaciją apie ES sankcijas Baltarusijai
ES pagrasino išplėsti sankcijas dėl padėties Baltarusijoje
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu