Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 23:18 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačiosios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2394)
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
Koronaviruso testas

Lietuvoje patvirtinta 18 naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 11:29 2020.08.11)
Bendras skaičius siekia 2283. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 510 asmuo, pasveiko — 1679. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Per praėjusią parą patvirtinta 18 naujų koronaviruso atvejų, pranešama Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Bendras skaičius siekia 2283. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 510 asmuo, pasveiko — 1679. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 131 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3088 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4269 ėminiai.

Penktadienį Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2394)
Dar šia tema
LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
Epidemiologas teigia, kad antroji koronaviruso banga bus rudenį  
Sugriuvęs balkonas

Deja vu efektas: parlamentaras pasipiktino dėl sugriuvusio balkono Vilniuje

(atnaujinta 11:10 2020.08.11)
Anot Seimo nario, tokia problema iškilo prieš dešimt metų ir, matyt, bus išspręsta tik po rimtesnės nelaimės

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Dėl Vilniaus daugiabučių balkonų techninės būklės ir remonto teko kreiptis beveik prieš 10 metų, Facebook svarsto Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narys Arvydas Anušauskas.

"Déjà vu. Dėl Vilniaus daugiabučių balkonų techninės būklės ir remonto teko kreiptis beveik prieš 10 metų, dar į merą A.Zuoką. Atsakymo laukiau net metus, kol žuvo žmogus nukritus balkonui. Po to prasidėjo kapitalinio remonto reikalaujančių balkonų registracija, byrantys balkonai miesto centre "aptinklinti", — rašė parlamentaras.

Anušauskas teigė, kad po to prasidėjo balkonų, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, registracija, griūvantys balkonai miesto centre buvo "aptinkuoti". Vėliau prasidėjo balkonų remontas, kuris, jo žodžiais tariant, "judėjo lėtai".

"Dabar akivaizdu, kad reikia ne tik ir ne tiek kontrolės, bet ir organizuotos bei sparčios renovacijos. Arba vėl grįšime prie šios temos po rimtesnės nelaimės. Manau ir kituose miestuose panaši padėtis", — pasteb Anušauskas.

Penktadienį sugriuvo daugiabučio namo 15 aukšto balkonas sostinės Lazdynuose. Lietuvos žiniasklaida pažymėjo, kad griūties metu niekas nebuvo sužeistas. Tačiau dėl įtrūkimų namo konstrukcijoje kelių butų gyventojai buvo evakuoti.

Anušausko įrašo komentaruose vartotojai jį ištaisė, kad griuvo ne pats balkonas, o jo priekinė siena, pritvirtinta keliais metaliniais laikikliais.

"Problema ta, kad šie laikikliai dešimtmečius buvo maudomi lietaus. Todėl atsirado rūdžių", — aiškino vartotojas Vilius Kaminskas.

Naudotoja Renata Gražulevičienė pabrėžė, kad šiuo atveju "renovacija", užpildant sienas putplasčiu, yra "nesąmonė. Pinigų plovimas".

"Gerai, kad nėra žemės drebėjimų — daugelis balkonų iškris kaip nereikalinga puošyba", — ironiškai komentuoja Anušauskas.

Lietuvos politikas Valentinas Beržiūnas anksčiau Facebook rašė, kad nereikia būti pranašu, norint pasakyti, kad tokios nelaimės pasikartos, nes didžioji dalis sovietmečiu pastatytų daugiabučių yra apleista.

"Sovietinių daugiabučių renovacijos klausimas iki šiol lieka politinių diskusijų paraštėse, nepaisant to, kad nesaugiuose namuose gyvena tūkstančiai mūsų šalies piliečių", — pabrėžė jis.

Tikimasi, kad dėl įvykio bus sudaryta komisija, kuri ištirs įvykio aplinkybes, nustatys kaltininką ir nuspręs ką toliau daryti.

Tegai:
balkonas, Lazdynai
Krovininis traukinys

Kaliningrade atsiras naujas krovininio transporto ir logistikos centras

(atnaujinta 11:29 2020.08.11)
Manoma, kad kroviniai į Rusiją ir iš jos praeis per transporto ir logistikos centrą, taip pat kroviniai, gabenami iš Europos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis ir priešinga kryptimi

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos transporto ministerija, Kaliningrado srities vyriausybė ir "Rusijos geležinkeliai" pasirašė susitarimą dėl krovinių pervežimo ir logistikos centro "Zapadnyj" sukūrimo regione, pranešė ministerija.

"Rugpjūčio 7 dieną Kaliningrade buvo pasirašyta Rusijos susisiekimo ministerijos, Kaliningrado srities vyriausybės ir Rusijos geležinkelių sąveikos sutartis. Kaip dokumento dalį šalys susitarė dėl bendradarbiavimo įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai", įtrauktas į magistralinės infrastruktūros modernizavimo ir išplėtimo išsamų planą laikotarpiui iki 2024 metų. Susitarimo objektas yra centrinio krovininio multimodalinio transporto ir logistikos centro "Zapadnyj" sukūrimas Dzeržinskajos Novajos stoties krovinių sektoriaus pagrindu", — sakė įstaigos spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministerija pažymi, kad tai yra ketvirtoji sutartis, pasirašyta su Rusijos Federacijos subjektais įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai". Anksčiau panašūs dokumentai buvo pasirašyti Kalužsko, Sverdlovsko ir Maskvos regionuose.

Dėl savo vietos transporto ir logistikos centras "Zapadnyj" atliks eksporto-importo centro vaidmenį, per kurį prekės eis tiek į Rusiją, tiek iš jos, taip pat prekės, siunčiamos iš Europos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis ir atgaline kryptimi.

Pagrindiniams projekto parametrams apskaičiuoti buvo sukurtas skaitmeninis "Transporto ir logistikos centro" tinklo modeliavimo modelis, naudojantis Rusijos transporto ministerijos suformuotos Rusijos transporto ir ekonominės pusiausvyros duomenimis su prognoze iki 2035 metų.

Modelis patvirtino projekto skaičiavimus, įskaitant: krovinių bazę, prekių judėjimo greitį naudojantis tinklo infrastruktūra, reikiamą tinklo įrenginių pajėgumą.

"Kaliningrado sritis aktyviai dalyvavo įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai". Tai yra geras federalinių ir regioninių valdžios institucijų, taip pat suinteresuotų investuotojų bendro darbo pavyzdys. Susitarimas taps pagrindu pasiekti Rusijos prezidento ir vyriausybės iškeltus tikslus sukurti pagrindinį transporto ir logistikos centrų tinklą", — Rusijos Federacijos transporto ministerija cituoja transporto ministro pavaduotojo Aleksejaus Semionovo žodžius.

Tegai:
krovinių vežimas, Kaliningradas
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė