Gydytojas su COVID-19 testu, archyvinė nuotrauka

Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti medaliai indėlį suvaldant koronavirusą

(atnaujinta 12:54 2020.07.08)
Apdovanojimai įteikti Santaros klinikų ir jų koordinuojamų ligoninių medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų bei mobilių punktų darbuotojams 

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti apdovanojimai "Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai". Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. 

Šie specialiai sukurti medaliai įteikti Santaros klinikų ir jų koordinuojamų ligoninių medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų, mobilių punktų darbuotojams už sudėtingą darbą suvaldant koronaviruso plitimą.

Apdovanojimai kitų regionų medikams bus teikiami kitą savaitę, o likusius apdovanojimus planuojama įteikti liepos pabaigoje.

Įteikdamas apdovanojimus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga medikams dėkojo už kilnų, nuoširdų ir pasiaukojamą darbą pirmosiose gretose, suvaldant šio viruso plitimą.  

"Jūsų pasiaukojantis darbas ekstremalios situacijos ir karantino metu, kai mums visiems šis virusas buvo didžiulis iššūkis ir teko imtis priemonių, kokių Lietuva iki tol neturėjo, yra neįkainojamas, o pavyzdys — įkvepiantis. Ačiū už Jūsų darbą neskaičiuojant valandų, gelbstint gyvybes ir stengiantis dėl kiekvieno žmogaus, kad jis kuo greičiau pasveiktų ir taptų sėkmės istorija", — sako Veryga.

Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Motiejūnienė Bilotienė tvirtina, kad nuo karantino pradžios beveik tris mėnesius teko dirbti ypatingomis sąlygomis ir kitu ritmu.

"Kaip paslaugų teikimą organizuojanti įstaiga, bendradarbiaudami su kitomis gydymo įstaigomis, sprendėme pacientų srautų, žmogiškųjų išteklių valdymo klausimus, rūpinomės asmens apsaugos priemonėmis, kartu mokėmės ir kitus mokėme saugiai dirbti, valdyti situaciją, teisingai reaguoti ir dirbti komandoje. Tikėdamiesi geriausio scenarijaus, ruošėmės blogiausiam. O šiandien, žinodami, kad sėkmingai įveikėme vieną etapą,  stengiamės vėl grįžti prie įstaigos kasdienių uždavinių", — sako Motiejūnienė Bilotienė.

Remiantis trečiadienio duomenimis, koronaviruso atvejų skaičius yra 1854, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
Santaros klinikos, koronavirusas, gydytojai, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2334)
Dar šia tema
Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Lietuva planuoja įsigyti vaistą koronavirusui gydyti
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį mažųjų kauniečių laukia dar daugiau veiklų ir stovyklų

(atnaujinta 14:02 2020.08.03)
Pranešama, kad vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Kitą savaitę mažųjų kauniečių laukia kelios dešimtys skirtingų veiklų. Skaičiuojama, kad vien per pirmąją rugpjūčio savaitę jas išbandys apie tūkstantis vaikų. Apie tai praneša Kauno savivaldybė. 

Programoje numatyta ypač daug pramogų vaikams, kurie mėgsta laisvalaikį leisti judriai. Tėveliai kviečiami registruoti mažuosius į dziudo, regbio, futbolo, plaukimo, kitų sporto šakų ir gatvės šokio stovyklas. Jose bus formuojami ne tik aktyvaus gyvenimo įpročiai, bet ir padedama vaikams atrasti savo talentus bei naujus pomėgius.

Profesionalūs vadovai, mokytojai visą mėnesį taip pat kvies mažamečius eksperimentuoti, užsiimti robotika, programavimu, fotografija, mokys įvairių lauko ir vidaus žaidimų, organizuos keliones į muziejus, gamtos parkus. Skirtingos veiklos padės lavinti vaizduotę ir meninius gebėjimus, ugdys individualias vaiko kompetencijas.

Vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Rugpjūčio mėnesio veiklose numatyta beveik tūkstantis nemokamų vietų.

"Šiemet karantinas sujaukė visus atostogų planus, vaikams teko daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Užtat dabar kaip niekad svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos turiningai pramogauti, leisti laiką gryname ore ir atrasti šį tą naujo. "Kauno vaikų vasara" į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga. Svarbiausia, kad dabar viskas prieinama kiekvienam", – sako Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Visą išsamią informaciją ir registraciją į stovyklas bei dienos užsiėmimus galima rasti internete: vasara.kaunas.lt.

Neformaliajam vaikų švietimui organizuoti per atostogas iš viso bus skirta rekordinė suma – daugiau kaip 1 mln. eurų.

Tegai:
Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Aviacijos bazė Šiauliuose, archyvinė nuotrauka

Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose

(atnaujinta 13:25 2020.08.03)
Už JAV skirta paramą aviacijos bazėje Šiauliuose pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiemet

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei perduoti už JAV paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Apie tai pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad aviacijos bazėje už JAV paramą buvo įrengti transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai. 

Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 – 2020 metais iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. European Reasurrance Initiative) fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais. 

"JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes sudarome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams bei prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis", – sako krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas. 

Viceministras pabrėžė, kad su JAV parama baigti infrastruktūros projektai didina "ne tik Lietuvos, bet ir visų trijų Baltijos šalių gynybinį potencialą".

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Šiauliai, aviacijos bazė, JAV
Dar šia tema
NATO net nesvajoja: kaip vyko neplaninė Rusijos kariuomenės kovinės parengties patikra
Už "taiką ir stabilumą": NATO laivai dalyvavo pratybose Ukrainoje
Lietuva, Lenkija ir Ukraina paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija
Rusijos ir NATO vėliavos

Žurnalistas paaiškino, kodėl Rusija neįstojo į NATO

(atnaujinta 14:12 2020.08.03)
Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Vladimiras Pozneris pakomentavo Vokietijos Bundestago iš CDU/CSU frakcijos nario Christiano Schmidto pareiškimą, kuris pasiūlė dar kartą aptarti Rusijos įstojimą į NATO, apie kurią buvo rimtai diskutuojama 1990 metais. Televizijos laidos vedėjo teiginys pateiktas jo interviu "Posner Online" svetainėje.

Jis priminė, kad Rusijos stojimo į ES ir NATO idėją palaikė Borisas Jelcinas, o vėliau ir Vladimiras Putinas.

"JAV ir daugelis Europos šalių to nenorėjo", — pabrėžė Posneris.

Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą.

"Nei JAV, nei daugumos Europos šalių pozicija nepasikeitė", — aiškino žurnalistas.

Tuo tarpu jis mano, kad toks Rusijos ir Vakarų suartėjimas būtų palaima, tačiau šiandien televizijos laidų vedėjui tai atrodo ne itin realu.

Vladimiras Pozneris turi trijų šalių — Rusijos, JAV ir Prancūzijos pilietybę. 1991–1997 metais televizijos laidų vedėjas gyveno JAV, kur dirbo CNBC, po to grįžo į Rusiją.

Tegai:
ES, NATO, Rusija
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija