Dujų balionai, archyvinė nuotrauka

Dujų balionams daugiabučiuose pakeisti bus teikiama valstybės parama

(atnaujinta 11:57 2020.07.09)
Numatyta, kad parama sieks iki 600 eurų — daugiabučio namo vidaus elektros ar dujų tinklų instaliacijai sutvarkyti ir viryklei įsigyti

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Energetikos ministerija pateikė derinti tvarką dėl suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais. Šis dujų balionų keitimas bus finansuojamas valstybės. 

Numatyta, kad parama sieks iki 600 eurų — daugiabučio namo vidaus elektros ar dujų tinklų instaliacijai sutvarkyti ir viryklei įsigyti.  

Energetikos ministerija dar pernai parengė veiksmų planą, pagal kurį trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami nuo 2022 m. pabaigos.  

Siekiant padėti daugiabučių namų gyventojams pereiti nuo dujų balionų prie saugesnių energijos šaltinių (elektros ar gamtinių dujų), Vyriausybė iš biudžeto tam šiemet skyrė 15 mln. eurų, kitais metais planuojama dar 10 mln. eurų.

"Tai leis pagaliau išspręsti per dešimtmečius susikaupusią ir įsisenėjusią problemą dėl nesaugaus dujų balionų naudojimo daugiabučiuose, kas kelia riziką ne tik tiems, kurie iki šiol naudoja šiuos balionus, bet ir kitiems gyventojams", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pagal derinti pateiktą tvarką, valstybės parama vienam butui, iš kurio šalinami dujų balionai, sieks iki 600 eurų. Valstybės subsidijos renkantis elektros energiją: iki 200 eurų (be PVM) subsidiją laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti, iki 200 eurų (be PVM) subsidiją gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti ir iki 200 eurų (be PVM) subsidiją elektrinei viryklei įsigyti.

Degalinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Analogiškas valstybės subsidijavimas būtų renkantis gamtines dujas: iki 200 eurų (be PVM ) subsidija būtų skiriama dujų skirstymo tinklui laiptinėje įrengti, iki 200 eurų (be PVM ) subsidija bute — dujų vamzdynui įrengti ir iki 200 eurų (be PVM) dujinei viryklei įsigyti.

Siekiant, kad nesaugiai eksploatuojamų dujų balionų būtų atsisakyta kuo greičiau ir galimybė gauti valstybės paramą nesukeltų papildomų administracinių rūpesčių gyventojams, paraiškas kompensacijoms gauti turės teikti namo administratorius, bendrija ar kita daugiabučio ūkį prižiūrinti įmonė.

Paraiškų pateikimas bus organizuojamas "vieno langelio" principu per ESO internetinę svetainę. Dokumentų pateikimu Energetikos agentūrai dėl finansavimo ir įgyvendinimo rūpintųsi ESO. Daugiabučių bendrijos ar namų administratoriai paraiškas galės teikti jau nuo liepos 15 dienos.

Norintiems pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama ir gauti ją dar šiemet, visus dokumentus būtina sutvarkyti iki spalio 1 dienos, o darbus atlikti iki gruodžio 1 dienos, pateikiant darbų užbaigimo aktus ir kitus privalomus dokumentus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, per metus įvyksta 4–5 nelaimės dėl dujų balionų sprogimo.

Atlikus išsamią analizę buvo nustatyta, kad nepaisant saugumo reikalavimų ir pažeidžiant teisės aktus dujų balionai vis dar naudojami daugiau nei 1600 daugiabučių namų, kuriuose yra apie 42 000 butų.

Tegai:
valstybinė parama, finansinė parama, parama, dujos
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Vežimėlis

Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos

(atnaujinta 07:10 2020.09.29)
VVTAT nustatė, jog Tauragės prekybos centre siūloma sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, Joniškio parduotuvėje parduodami žaislai kelia pavojų vaiko sveikatai, o Ukmergėje parduodamas trišakis kelia riziką patirti elektros smūgį

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylas dėl į Lietuvos rinką tiektų nesaugių produktų ir skyrė sankcijas, praneša VVTAT spaudos tarnyba.

VVTAT Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Joniškio parduotuvėje nustatė, jog žaislo — šautuvų rinkinio — mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka saugos reikalavimų ir kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą UAB "Gruodas" skirta 1000 eurų bauda.

Небезопасные товары, которые попали на рынок Литвы
© Photo : VVTAT
Į Lietuvos rinką patekusios nesaugios prekės

Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius nustatė ir dar vieną nesaugų produktą. Patikrinus vieną iš Panevėžio parduotuvių, buvo nustatyta, jog kreminių plaukų dažų CHNA (krem-chna burgund) sudėtyje yra leidžiamą koncentraciją viršijančių konservantų, kurie nenurodyti produkto ingredientų sąraše, taip pat nepateikti įspėjimai bei naudojimo ypatumai. Kosmetikos gaminys pripažintas nesaugiu, o įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į rinką plaukų dažus teikusiai UAB "Spekuliacija" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Ukmergėje veikiančiame prekybos centre, nustatė, jog trišakio (šakotuvo) S 3-6 konstrukcija ir ženklinimas neatitinka saugos reikalavimų ir produktas kelia rimtą riziką patirti elektros smūgį. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą produktą į rinką tiekusiai UAB "E.jungtis" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Tauragės prekybos centre, nustatė, jog sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, taip pat reikalavimų neatitiko kėdės instrukcija. Produktas kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į rinką pateiktų produktų skaičių ir pakartotinai per vienerius metus pažeistas Produktų saugos įstatymo nuostatas, importuotojui UAB "Rivona" skirta 2500 eurų bauda.

Dar 3 nesaugūs produktai nustatyti vienoje iš Joniškio parduotuvių atlikto patikrinimo metu. Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius bandymams atrinko žaislinį lėktuvą, prisukamą gyvatę ir vienaragį. Bandymų metu atsiskyrė smulkios žaislų detalės, kuriomis vaikas gali užspringti ir uždusti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, platintojui UAB "Baltijos gėrimai" skirta 1325 eurų bauda.

Tegai:
Lietuva, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video