Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 Lietuvoje: per parą keturi nauji atvejai

(atnaujinta 10:37 2020.07.10)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiuo metu siekia 202

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1861.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 11 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Per visą epidemijos laiką pasveiko 1569 žmonių. Izoliacijoje šiuo metu yra 123 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų skaičius nuo vakar nepakito ir siekia 42.

Per dieną buvo atlikti 3846 koronaviruso tyrimai, per visą laiką šalyje atlikti 455 833 (iš jų 130 553 — mobiliuose punktuose) tyrimai.

Šią savaitę, trečiadienį, staiga padaugėjus naujų atvejų, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 545 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2334)
Dar šia tema
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos
Skvernelis kalbėjo apie antrąją koronaviruso bangą
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį mažųjų kauniečių laukia dar daugiau veiklų ir stovyklų

(atnaujinta 14:02 2020.08.03)
Pranešama, kad vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Kitą savaitę mažųjų kauniečių laukia kelios dešimtys skirtingų veiklų. Skaičiuojama, kad vien per pirmąją rugpjūčio savaitę jas išbandys apie tūkstantis vaikų. Apie tai praneša Kauno savivaldybė. 

Programoje numatyta ypač daug pramogų vaikams, kurie mėgsta laisvalaikį leisti judriai. Tėveliai kviečiami registruoti mažuosius į dziudo, regbio, futbolo, plaukimo, kitų sporto šakų ir gatvės šokio stovyklas. Jose bus formuojami ne tik aktyvaus gyvenimo įpročiai, bet ir padedama vaikams atrasti savo talentus bei naujus pomėgius.

Profesionalūs vadovai, mokytojai visą mėnesį taip pat kvies mažamečius eksperimentuoti, užsiimti robotika, programavimu, fotografija, mokys įvairių lauko ir vidaus žaidimų, organizuos keliones į muziejus, gamtos parkus. Skirtingos veiklos padės lavinti vaizduotę ir meninius gebėjimus, ugdys individualias vaiko kompetencijas.

Vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Rugpjūčio mėnesio veiklose numatyta beveik tūkstantis nemokamų vietų.

"Šiemet karantinas sujaukė visus atostogų planus, vaikams teko daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Užtat dabar kaip niekad svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos turiningai pramogauti, leisti laiką gryname ore ir atrasti šį tą naujo. "Kauno vaikų vasara" į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga. Svarbiausia, kad dabar viskas prieinama kiekvienam", – sako Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Visą išsamią informaciją ir registraciją į stovyklas bei dienos užsiėmimus galima rasti internete: vasara.kaunas.lt.

Neformaliajam vaikų švietimui organizuoti per atostogas iš viso bus skirta rekordinė suma – daugiau kaip 1 mln. eurų.

Tegai:
Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Aviacijos bazė Šiauliuose, archyvinė nuotrauka

Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose

(atnaujinta 13:25 2020.08.03)
Už JAV skirta paramą aviacijos bazėje Šiauliuose pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiemet

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei perduoti už JAV paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Apie tai pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad aviacijos bazėje už JAV paramą buvo įrengti transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai. 

Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 – 2020 metais iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. European Reasurrance Initiative) fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais. 

"JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes sudarome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams bei prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis", – sako krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas. 

Viceministras pabrėžė, kad su JAV parama baigti infrastruktūros projektai didina "ne tik Lietuvos, bet ir visų trijų Baltijos šalių gynybinį potencialą".

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Šiauliai, aviacijos bazė, JAV
Dar šia tema
NATO net nesvajoja: kaip vyko neplaninė Rusijos kariuomenės kovinės parengties patikra
Už "taiką ir stabilumą": NATO laivai dalyvavo pratybose Ukrainoje
Lietuva, Lenkija ir Ukraina paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija
Rusijos ir NATO vėliavos

Žurnalistas paaiškino, kodėl Rusija neįstojo į NATO

(atnaujinta 14:12 2020.08.03)
Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Vladimiras Pozneris pakomentavo Vokietijos Bundestago iš CDU/CSU frakcijos nario Christiano Schmidto pareiškimą, kuris pasiūlė dar kartą aptarti Rusijos įstojimą į NATO, apie kurią buvo rimtai diskutuojama 1990 metais. Televizijos laidos vedėjo teiginys pateiktas jo interviu "Posner Online" svetainėje.

Jis priminė, kad Rusijos stojimo į ES ir NATO idėją palaikė Borisas Jelcinas, o vėliau ir Vladimiras Putinas.

"JAV ir daugelis Europos šalių to nenorėjo", — pabrėžė Posneris.

Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą.

"Nei JAV, nei daugumos Europos šalių pozicija nepasikeitė", — aiškino žurnalistas.

Tuo tarpu jis mano, kad toks Rusijos ir Vakarų suartėjimas būtų palaima, tačiau šiandien televizijos laidų vedėjui tai atrodo ne itin realu.

Vladimiras Pozneris turi trijų šalių — Rusijos, JAV ir Prancūzijos pilietybę. 1991–1997 metais televizijos laidų vedėjas gyveno JAV, kur dirbo CNBC, po to grįžo į Rusiją.

Tegai:
ES, NATO, Rusija
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija