Vilnius

Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko

(atnaujinta 08:56 2020.07.12)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — Lietuvos piliečiai, praneša Statistikos departamentas.

Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.

Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl jos įvestų apribojimų.

Taigi, birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusių.

Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 794 207 nuolatiniai gy­ven­­­tojai.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai mažėjančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės, vyresni nei 65 metai.

 

Tegai:
gyventojai, Statistikos departamentas, Lietuva
Dar šia tema
Europos Sąjungos visuomenės senėjimas
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Miškas, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija: atliktas miškų sanitarinės būklės patikrinimas

(atnaujinta 14:18 2020.08.13)
Pažymima, kad privačiuose miškuose atlikta 477 objektų stebėsena. 81 atveju buvo nustatyti medžių kenkėjų židiniai — miško savininkai, naudotojai ar valdytojai apie tai informuoti raštu

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Valstybinė miškų tarnyba liepos mėnesį atliko miškų sanitarinės būklės patikrinimą, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad privačiuose miškuose atlikta 477 objektų stebėsena. 81 atveju buvo nustatyti medžių kenkėjų židiniai — miško savininkai, naudotojai ar valdytojai apie tai informuoti raštu.

Dėl kitų 16 atvejų pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimų.

"VĮ Valstybinių miškų urėdijoje buvo atlikta 3 objektų (girininkijų) stebėsena. 2 atvejais nurodyta prievolė vykdyti Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktų reikalavimus", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu pažymima, kad medžių džiūvimo priežastys nustatytos 3 atvejais valstybiniuose miškuose, 2 atvejais — privačiuose miškuose.

Pranešama, kad miško savininkams, naudotojams, valdytojams pateiktos rekomendacijos dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punkto reikalavimų vykdymo.

Tegai:
patikrinimas, miškas, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Internete paskelbtas vaizdo įrašas apie Amazonėje siautėjusius gaisrus
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
Kompiuteris

NVSC paragino keliaujančius anketas pildyti elektroniniu būdu

(atnaujinta 17:26 2020.08.13)
NVSC priminė, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba registruotis elektroniniu būdu NVSC interneto svetainėje

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Nuo pirmadienio įsigaliojus prievolei, kai kiekvienas oro ar jūrų transportu į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas privalo pateikti savo asmens duomenis, užpildydamas anketą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina žmones tą padaryti elektroniniu būdu NVSC.

Pasak NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, kol kas tik nedidelė dalis keliautojų užpildo anketas elektroniniu būdu. Per vakar dieną Vilniaus oro uoste surinkta daugiau nei 500 popierinių anketų, kurių duomenis specialistams dar reikia suvesti į informacinę sistemą.

"Tenka apgailestauti, kad žmonės pirmenybę teikia popierinėms anketoms. Tai labai apsunkina ir prailgina procesą, gaištamas ne tik specialistų, bet ir pačių keliautojų laikas. Tad labai raginame žmones naudotis galimybe užpildyti šią formą elektroniniu būdu. Tą, pavyzdžiui, galima padaryti dar prieš kelionę, laukiant lėktuvo oro uoste", — sakė ji. 

NVSC priminė, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba registruotis elektroniniu būdu NVSC interneto svetainėje.  

Anketoje žmonės turi nurodyti vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, lankytas šalis, kontaktinius duomenis, taip pat skrydžio numerį, sėdėjimo vietą lėktuve ar kelte.

14-kos dienų saviizoliacija nuo atvykimo į Lietuvą dienos privaloma visiems, atvykusiems iš paveiktų teritorijų, bei užsieniečiams, atvykusiems iš trečiųjų šalių.

Tegai:
koronavirusas, keliautojai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso
Per parą Lietuvoje nustatytas 21 COVID-19 atvejis
Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas

(atnaujinta 17:37 2020.08.13)
Taip pat Lietuvos vadovo patarėja pažymėjo, kad kai bus sudarytos tam tikros sąlygos, Nausėda yra pasirengusi "asmeniniam pokalbiu"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties respublikoje. Apie tai Lietuvos žiniasklaidai pranešė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos", — cituoja ją TASS.

Kaip pažymėjo patarėja, taip pat veikia kontaktai diplomatiniais kanalais. Jos nuomone, kontaktai per ambasadą, diplomatiniai kontaktai yra įprasta nusistovėjusi praktika, kuri paprastai veikia gerai. Tačiau prireikus galimi ir tiesioginiai kontaktai, pabrėžė Skaisgirytė.

Vėliau pareigūnė sakė, kad Vilnius laukia oficialaus Minsko atsakymo į Lietuvos planą išspręsti krizę. Pats Nausėda tai sakė per susitikimą su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

"Reakcijos norime kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją — tai, kad būtų nustoti mušti žmonės gatvėse", — cituoja ją agentūra.

Anot patarėjos, jei Baltarusijos valdžia nereaguos, Lietuva "imsis kitų veiksmų ir priemonių".

Skaisgirytė pareiškė, kad Baltijos politikų pasiūlymai Minskui buvo perduoti "diplomatiniais kanalais". Anot jos, Baltarusijos rinkimų rezultatų pripažinimas "būtų netinkamas žingsnis", nes jie buvo "nedemokratiški, neskaidrūs ir nėra laisvi".

Prieš dieną Nausėda kreipėsi į Baltarusijos vadovybę su prašymu imtis skubių priemonių situacijai išspręsti.

Lietuvos prezidentas pristatė trijų punktų planą: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir valdžios bei piliečių dialogas.

Planą parėmė Latvijos ir Lenkijos vadovai Egils Levits ir Andrzejus Duda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
protestai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje