Naujas COVID-19 atvejis nustatytas iš Ispanijos grįžusiam lietuviui
(atnaujinta 16:17 2020.07.14)
Vyras keliavo Barselonoje ir jau tada pasijautė prastai, tačiau nesikreipė į specialistus ir niekam nepasakojo apie simptomusVILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatytas vienas COVID-19 atvejis — įvežtinis iš Ispanijos, pranešė Sputnik Latvija su nuoroda į Lietuvos nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).
Pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, užsikrėtusysis nuo liepos 3 iki 9 dienos keliavo Barselonoje, tada lėktuvu atvyko į Rygą, o iš ten parskrido į Vilnių.
"Pirmuosius ligos simptomus jis pajuto dar užsienyje — pakilo temperatūra, skrydžio metu pajuto kitus simptomus — slogą, kosulį. Nors jis dėvėjo kaukę, įgula nebuvo informuota dėl jam vienam suprantamų priežasčių", — paaiškino NVSC atstovė.
Atvykęs į Vilnių, vyras nuosavu automobiliu nuvyko namo ir jau tada saviizoliavosi.
Užsikrėtusio asmens teigimu, sąlytį su juo turėjo kartu į užsienį keliavęs žmogus ir lėktuvuose buvę asmenys. Šiuo metu specialistai aiškinasi kartu lėktuvuose keliavusius asmenis bei jų sąlyčio riziką.
Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė.
Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.
Tegai:
Lietuviams nepasisekė: kodėl sanatorija "Belorusija" Latvijoje išvengė sankcijų
(atnaujinta 08:09 2021.01.26)
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius, jei jų koronaviruso testas yra neigiamas, o Lietuvoje esančios sanatorijos darbuotojai prarado vienintelį pajamų šaltinįVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Sanatorija "Belorusija" Jūrmaloje išvengė ES sankcijų dėl teisinių įmantrybių, o sanatorijos Druskininkuose darbuotojai susidūrė su problemomis. Apie tai praneša RuBaltic.ru su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, o darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Lietuvos bankas pradėjo mokėti įstaigos darbuotojams po to, kai jiems tapo įmanoma pervesti gruodžio mėnesio atlyginimus.
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius esant neigiamam koronaviruso tyrimui.
"Pavyko išvengti sankcijų teisinių niuansų dėka. Faktas yra tas, kad Baltarusijos prezidento administraciniam departamentui nebuvo taikomos ES sankcijos. Baltarusijos sanatorijai Lietuvoje buvo taikomi apribojimai, nes ji yra pavaldi Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai. Baltarusijos prezidento administracijos valdybai yra taikomos Europos sankcijos", — praneša portalas.
Kaip rašo RuBaltic.ru, Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad finansiniai apribojimai dėl sankcijų buvo nustatyti tik konkrečių asmenų atžvilgiu, o ne visos valstybės atžvilgiu.
Situacija su "Belorus" sanatorija
Sanatorijos "Belorus" atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei buvo taikomos tarptautinės sankcijos.
Lietuvos Seimas nusprendė, kad Lietuvos įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tokiu atveju paliekantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinį tikslinį mokėjimą. Sanatorijos darbuotojai surengė protestą, reikalaudami išsaugoti darbo vietas, o ne mokėti kompensaciją, tačiau valdžios institucijos nepateikė jokių galimybių išspręsti problemą. Darbuotojai priminė, kad 400 bedarbių yra 400 alkanų šeimų ir 68 benamiai.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išreiškė abejonę, kad "Swedbank" priėmė savarankišką sprendimą taikyti sankcijas sanatorijai. Jis prisiminė, kad pirmiausia nukentėjo paprasti piliečiai ir jų šeimos, iš kurių atimamos pajamos.
Tegai:
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu
(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiauVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.
2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.
Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.
Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais.
Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).
Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).
Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą, per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.
Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.
Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.
Tegai: