Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2426)
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė
Studentai

Lietuvoje patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas

(atnaujinta 12:54 2020.08.14)
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, jie tvirtinami kasmet prieš dvejus metus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 2022 metais, kaip ir 2021 metais, stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 metams.

"Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi", — pasakė ministras.

Pažymima, kad 2022 metais stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba — 16 balų.

Anot ministerijos, išimtis — menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų — lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo.

Kiti reikalavimai išliks tokie patys kaip ir 2020 metais. Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas — ne mažesnis negu 6.

Vidurkis skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.

Tegai:
studijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Lietuvoje didėja pedagoginių studijų populiarumas
Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai