Arvydas Anušauskas, archyvinė nuotrauka

Anušauskas pasipiktino, kad Kukliansky "suka kaltinimų karuselę" prieš "partizaną" Lukšą

(atnaujinta 16:14 2020.07.15)
Kartu Anušauskas paskelbė esąs pasiruošęs, jei prireiks, užleisti savo vietą Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti tiems, "kurie galės padaryti daugiau ir rasti didesnį sutarimą dėl istorinės praeities"

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės (LŽD) pirmininkė Faina Kukliansky "suka kaltinimų karuselę" prieš "partizaną" Juozą Lukšą-Daumantą, nepateikdama konkrečių faktų.

Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Anksčiau Seimas nusprendė paskelbti 2021 metus Lukšo-Daumanto metais. Kukliansky kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti šį sprendimą.

Anksčiau keturi Vilniaus žydų bendruomenės nariai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir Vyriausybę bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jie paragino prezidentą peržiūrėti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sudėtį.

Anušauskas savo žinutėje primena, kad komisija susideda iš dviejų dalių — Holokausto pakomisės ir Sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų pakomisės.

"Bet istorija viską supina į vieną kamuolį. Esu sovietinių nusikaltimų tyrimo pakomisės pirmininkas ir man nėra malonu, kad bandoma pasinaudoti visos komisijos vardu siekiant skaldyti mūsų pilietinę visuomenę. Prieš 14 metų jau teko ištirti kaltinimus J.Lukšai- Daumantui ir ne tik juos atmesti, bet ir nustatyti tikruosius Garažo pogromo (Lietūkio garažo žudynės, 1941 metų birželio 27 dienos įvykiai Kaune — Sputnik) dalyvius. Dabar vėl Kuklianski suka kaltinimų J.Lukšai karuselę iš naujo, tik be konkrečių faktų", — rašo Anušauskas.

Tuo tarpu konservatorius, kalbėdamas apie komisijos sudėties peržiūrą, teigė esąs pasirengęs užleisti savo vietą tiems, "kurie galės padaryti daugiau ir rasti didesnį sutarimą dėl istorinės praeities".

Anksčiau Kukliansky pareiškimu pasipiktino kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas. Jis pareiškė, kad LŽB pirmininkė "bando mesti šešėlį" ant "partizano" atminimo ir pareikalavo atsiprašymo.

Kasčiūnas savo Facebook pažymėjo, kad, "jei raštas prieš Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida, Kukliansky turėtų nedelsiant atšaukti jį ir atsiprašyti už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimą, priešingu atveju, deja, bet jos kreipimąsi galima laikyti tik kaip Rusijos režimui tarnaujančią provokaciją bei mirusio didvyrio tyčinį šmeižtą".

Anksčiau Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų, kai gimė "partizanas" Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas Lukša-Daumantas buvo "vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai".

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas pavadino įžeidžiamu ir juokingu faktą, kad šie metai paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus metus siekiama skelbti bandito ir žudiko garbei.

Anksčiau Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas pareiškė, kad Lietuva "nedalyvavo Holokauste", nes buvo "okupuota". Manoma, kad dokumentas, pripažįstantis Lietuvos Respubliką "visiškai nekalta", bus pateiktas svarstyti Seime pavasario sesijoje.

Įstatymo projektą kritikavo Europos rabinų tarybos pirmininkas, vyriausiasis rabinas Pinchas Goldšmitas.

Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo ir istorijos perrašymo politiką.

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat galimai dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Arvydas Anušauskas, Faina Kukliansky, Lieutovs žydų bendruomenė
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (68)
Dar šia tema
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"
75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja