Maxima, archyvinė nuotrauka

Dar vienam "Maximos" sandėlio darbuotojui diagnozuota COVID-19

(atnaujinta 18:21 2020.07.15)
Apsaugos darbuotojas, kuriam trečiadienį buvo patvirtintas virusas, saviizoliacijos laikėsi nuo praėjusios savaitės. Kiti du kontaktą turėję jo kolegos šiuo metu taip pat yra saviizoliacijoje

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Su sergančiu kolega kontaktavusiam Vilniuje esančio "Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojui diagnozuotas koronovirusas. Apie tai trečiadienį pranešė bendrovės spaudos tarnyba. 

Šis darbuotojas dėl kontakto su kolega, kuriam COVID-19 patvirtintas liepos 7 dieną, nuo praėjusios savaitės buvo saviizoliacijoje. Pranešama, kad kiti du artimą kontaktą turėję jo kolegos šiuo metu taip pat yra saviizoliacijoje ir registruojasi tyrimui.

Šiuo metu prekybos tinklas neturi žinių, kad daugiau Vilniuje, Kirtimų g. 57b, esančio sandėlio darbuotojų jaustų virusui būdingus simptomus. Apsaugos punktai buvo dar kartą dezinfekuoti pakartotinai.

Iki šiol dėl koronaviruso yra ištirti 263 prekybos tinklo darbuotojai: 252 testai buvo neigiami, 9 — teigiami. Penki jau pasveikę. Izoliuoti dėl kontakto su sergančiais COVID-19 — devyni. Dviejų atsakymų dar laukiama.

Prevenciškai tiriami visi sandėlio darbuotojai

Trečiadienį, suderinus veiksmus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, "Maxima" pradėjo vykdyti prevencinius savo darbuotojų tyrimus: tiriami visi vieno iš Kirtimų sandėlio darbuotojai, skirtingų sandėlių apsaugos darbuotojai bei bendrovės darbuotojai, gyvenantys Rūdiškėse ir Onuškyje. 

Pažymėta, kad darbuotojų tyrimus apmokės pati bendrovė.

"Gavę du teigiamus sandėlio darbuotojų COVID-19 testų rezultatus ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sulaukę žinių dėl pasitvirtinusių koronaviruso atvejų kitiems žmonėms, su kuriais mūsų sergantys darbuotojai turėjo artimą kontaktą, nusprendėme atlikti plataus masto darbuotojų prevencinį patikrinimą dėl koronaviruso", — teigia Ernesta Dapkienė, "Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų skyriaus direktorė. 

Patikrinimas dėl koronaviruso vyks šią ir kitą savaitę, iš viso bus ištirta daugiau nei 200 darbuotojų. 

Trečiadienio duomenimis, bendras oficialus susirgimų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia 1882. Mirė 79 sirgusieji, dar 12, kuriems diagnozuotas koronavirusas, mirė dėl kitų priežasčių. Vis dar serga 209 žmonės, pasveiko 1582, 127 asmenys yra izoliacijoje.

Tegai:
COVID-19, Maxima LT
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2426)
Dar šia tema
Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje
Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė
Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas
Naujas COVID-19 atvejis nustatytas iš Ispanijos grįžusiam lietuviui
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė
Studentai

Lietuvoje patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas

(atnaujinta 12:54 2020.08.14)
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, jie tvirtinami kasmet prieš dvejus metus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 2022 metais, kaip ir 2021 metais, stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 metams.

"Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi", — pasakė ministras.

Pažymima, kad 2022 metais stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba — 16 balų.

Anot ministerijos, išimtis — menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų — lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo.

Kiti reikalavimai išliks tokie patys kaip ir 2020 metais. Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas — ne mažesnis negu 6.

Vidurkis skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.

Tegai:
studijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Lietuvoje didėja pedagoginių studijų populiarumas
Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai