Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje

(atnaujinta 11:15 2020.07.16)
Karantino laikotarpiu registruoto nedarbo rodiklis šalyje padidėjo 2,5 proc. punkto — nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos — jis priklauso dar nuo kelių specifinių rodiklių, praneša Užimtumo tarnyba.

Maxima, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kaip tvirtina Užimtumo tarnybos specialistai, Lietuvos darbo rinkai būdingas sezoniškumas — kiekvienais metais registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams. 

Be to, metų pradžioje išaugus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus skaičiui.

Šiais metais nuo kovo 16 dienos Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos šalies ekonomikoje, todėl tai turi įtakos darbo rinkai — mažėjo laisvų darbo vietų ir daugiau buvo registruojama darbo neturinčių asmenų. 

Įsidarbinti sunkiau tapo įvairaus amžiaus žmonėms — ir jaunimui, ir vyresniems nei 50+ asmenims. Karantino laikotarpiu registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 2,5 proc. punkto — nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui.

Tačiau palyginti su ankstesnių metų nedarbo lygio dinamika matomi sezoniniai pakilimai ir smukimai.

"Tai — dėsningas ilgametis procesas. Vasara, o ypač — liepos mėnuo yra laikas, kai mūsų tarnyboje registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks specifinis laikotarpis. Kasmet liepą nedarbas didėja. Tas augimas yra stabilus, nuo 0,6 proc. iki 1 proc. Ir jis tikrai dar augs", — aiškino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Įprastai kasmet balandį rinkoje fiksuojama išaugusi sezoninių darbų paklausa, o gegužę pasiekiamas pikas. 

Šiemet tik birželį atsivėrus paslaugų sektoriui didėjo sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Pirmąjį vasaros mėnesį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst. 

Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Prie nedarbo šįmet augimo prisidėjo ir ekonominis nuosmukis. "Skaitine išmoka tai sudaro 1–2 proc., todėl galima teigti, kad tai yra nedarbas augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos", — teigė Balnanosienė. 

Nedarbo rodiklius iš dalies didina ir paskirtos 200 Eur darbo paieškos išmokos, nes dabar pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję asmenys.

Naujaisiais duomenimis, bendras oficialus COVID-19 susirgimų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia 1882, mirė 79 sirgusieji.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 574 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2428)
Dar šia tema
Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
ULAC vadovas papasakojo, kaip COVID-19 gali paveikti organus
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Praėjusią parą patvirtinta virš 30 naujų COVID-19 atvejų

Lietuvoje šiuo metu sergančių asmenų yra 588, pasveiko 1704

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti trisdešimt keturi koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš jų 13 — Kauno apskrityje, 4 — Klaipėdos apskrityje, 1 — Panevėžio apskrityje, 2 — Šiaulių apskrityje, 3 — Tauragės apskrityje ir 11 — Vilniaus apskrityje. 4 atvejai yra įvežtiniai iš Rusijos, Anglijos, Lenkijos, Nyderlandų.

Kauno apskrityje užsikrėtė ne tik kauniečiai

Nemažai susijusių atvejų buvo nustatyta tiriant protrūkį UAB "Nuo sutemų iki aušros" — Adform kiemelis. Iki vakar dienos su šiuo protrūkiu siejama  net 11 atvejų. Vakar gauta informacija apie 2 užsikrėtusius UAB "Nuo sutemų iki aušros" darbuotojus, 1 samdomą darbuotoją bei 5 užsikrėtusius lankytojus, iš jų vienas vilnietis ir du šiauliečiai.

Klaipėdos apskrityje vakar nustatyti 4 atvejai

Vieno užsikrėtusiųjų infekcijos šaltinis nėra žinomas, toliau vykdoma epidemiologinė diagnostika.

Kitas asmuo galimai užsikrėtė Nyderlandų Karalystėje nuo bendradarbio. Kiti du atvejai turėjo kontaktą su patvirtintais atvejais.

Tauragės apskrityje 3 nauji atvejai

Vienas asmuo, kuriam nustatyta koronavirusinė infekcija, turėjo sąlytį su sergančiu šeimos nariu. Kaip užsikrėtė kiti 2 dar aiškinamasi, tikslinami maršrutai.

Atvejis Panevėžio apskrityje

Užsikrėtęs asmuo simptomų nejautė, tyrėsi profilaktiškai, nes turėjo sąlytį su COVID-19 infekcija sergančia dukra.

Į Šiaulius atsivežė infekciją iš Kauno

Užsikrėtę šiauliečiai dalyvavo renginyje Kaune. Susirgimo atvejai siejami su jau aprašytu UAB "Nuo sutemų iki aušros" — Adform kiemelis protrūkiu.

Nauji atvejai Vilniaus apskrityje

Per vakarykščią parą Vilniaus apskrityje patvirtinta 11 naujų atvejų, 3 iš jų įvežtiniai. Daugumos nustatytų atvejų epidemiologiniai tyrimai dar tęsiami.

Vakar nustatytas dar vienas atvejis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojui. Su meno atstovų protrūkiu jau siejama 19 atvejų.

Vilniaus apskrityje vakar nustatytas ir šeiminis protrūkis. Užsikrėtęs asmuo su kolegomis (apie 40 asmenų) šventė vasaros šventę.

Lietuvoje iš viso patvirtintų koronaviruso atvejų konkretiems žmonėms — 2386, šiuo metu sergančių asmenų yra 588, pasveiko 1704.

Visais tiriamais atvejais nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems nurodyta izoliuotis 14 dienų.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2428)
Eismo įvykis, archyvinė nuotrauka

Radviliškio rajone du automobiliai mirtinai sužalojo moterį

Pranešama, kad velionė ėjo važiuojamąja kelio dalimi, jos tapatybė nustatoma. Renkama išsami informacija apie įvykį

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Penktadienį vakare Radviliškio rajone du automobiliai partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją, pranešama policijos įvykių suvestinėje.

Pranešama, kad incidentas įvyko rugpjūčio 14 dieną apie 23:10 Januškonių kaime, 79-ame kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva kilometre.

Automobilis "Audi A6", vairuojamas vyro (g. 1988 m.), ir kitas nenustatytos markės automobilis, partrenkė ir mirtinai sužalojo važiuojamąja kelio dalimi ėjusią nenustatytos tapatybės moterį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Tegai:
mirtis, eismo įvykiai, Radviliškio rajonas
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Atskleistos ES sankcijų Baltarusijai detalės

(atnaujinta 16:22 2020.08.15)
Varšuvoje šiuo metu besilankysiantis Maikas Pompėjas aptarė su Lenkijos užsienio reikalų ministru ES sankcijas Baltarusijai

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. ES sankcijos Baltarusijai bus tik asmeninės, spaudos konferencijoje po šeštadienio Varšuvoje vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėju sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius.

Jis priminė, kad penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad Baltarusijai bus įvestos sankcijos, ir pradėjo formuoti sankcijų sąrašą.

"Diskutavome, kaip užtikrinti, kad sankcijos nepakenktų paprastiems žmonėms. Nutarėme to vengti. Sankcijas turėtų apimti asmenis, kurie eina vadovaujančias pareigas", — cituoja jį RIA Novosti.

Savo ruožtu Pompėjas taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su protestuotojais.

"Kalbėjome, kad rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi", — sakė jis.

JAV valstybės sekretorius taip pat paskelbė, kad toliau kalbės apie situaciją Baltarusijoje su ES atstovais.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, protestai, Lenkija, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų