Mokykla

Dvyliktokams "širdžiai artima" profesija svarbiau nei didesnis darbo užmokestis

(atnaujinta 11:29 2020.07.16)
STRATA duomenimis, būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji — dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Įgyti patinkančią ir širdžiai mielą specialybę daugumai dvyliktokų yra svarbiau, negu rinktis studijas, ateityje užtikrinsiančias materialinę gerovę, pranešė Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

Materialinės gerovės aspektas svarbesnis tik vienam iš penkių dvyliktokų. Tuo tarpu specialybės patrauklumui didesnę svarbą teikia 67 proc. abiturientų. Panašias nuostatas savo atžalų atžvilgiu puoselėja ir tėvai — dviem trečdaliams jų svarbiau, kad vaikas rinktųsi patinkančias studijas.

Paklausti apie būsimos karjeros, baigus studijas, planus, moksleiviai laikosi tos pačios nuomonės — dirbti patinkantį darbą 57 proc. dvyliktokų yra svarbiau negu geriau apmokamą.

Tuo tarpu priešingos pozicijos laikosi ketvirtadalis dvyliktokų ir tik vienas iš penkių tėvų.

Pasak tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti moksleivių ir jų tėvų požiūrį į tolimesnį mokymąsi, atlikusio STRATA analitiko Gintauto Jakšto, šios nuostatos vertintinos teigiamai.

"Sėkmė profesiniame gyvenime priklauso nuo daugelio aspektų, ir studijų pasirinkimas — tik vienas iš jų. Turime aibę pavyzdžių, kai  prestižinėmis laikytų studijų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje sudėtinga — užtrunka darbo paieškos, dirbama už minimalų atlygį. Kita vertus, matome ir geruosius pavyzdžius tų, kurie pasirinko populiarumo paraštėse atsidūrusias studijas, tačiau jų motyvacija, noras nuolat tobulėti ir sunkiai dirbti leido pasiekti karjeros aukštumų. Todėl labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti ateitį", — sakė Jakštas.

STRATA analitikas pabrėžė ir rizikas, susijusias su studijų pasirinkimo procesu. "Aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti studentus, visada pabrėš absolventų sėkmės atvejus, tikins apie perspektyvią ateitį po studijų. Kadangi daugelis stojančiųjų nėra sau atsakę, kuo norėtų būti, tad reklamoms ir stereotipams pasiduoda lengviau", — pareiškė jis.

Norint šią riziką suvaldyti, pasak analitiko, studijas besirenkantys abiturientai turėtų kritiškai įvertinti juos pasiekiančią informaciją, atidžiai nagrinėti statistiką — kokia dalis baigusiųjų studijas įsidarbina, kokia dalis jų dirba pagal kvalifikaciją, kiek uždirba po studijų baigimo.

"Svarstantiems, kur stoti, moksleiviams rekomenduočiau savęs paklausti, ką jie norėtų veikti beveik kiekvieną dieną. Deja, atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas — dalis jo tebeieško ir po 10 darbo rinkoje praleistų metų. Visgi verta apie jį pradėti galvoti kuo anksčiau", — nurodė STRATA analitikas.

STRATA duomenimis, būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji — dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Pastebima, kad dažniau dėl būsimos profesijos yra apsisprendę moksleiviai, palankiau vertinantys profesinio orientavimo paslaugų kokybę. Visgi, kaip pabrėžė STRATA analitikas, profesinio orientavimo sistema šalyje praktiškai neveikia.

"Vieno moksleivio profesiniam orientavimui Lietuvoje skiriam 1,1 euro per metus. Todėl nieko keisto, kad priimdami sprendimą dėl būsimų studijų jaunuoliai verčiau kliaunasi ne savo gabumų, pomėgių ir karjeros perspektyvų analize, o formuojamais lūkesčiais ir madomis", — sakė Jakštas.

Analitiko teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia jau pradėjus studijuoti — susiduriama su gebėjimų ir motyvacijos baigti studijas stygiumi. Šias problemas spręsti, pasak jo, galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių atveriamomis karjeros galimybėmis.

Tyrimas "Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas" skirtas nagrinėti dešimtos, dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų požiūrį į aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. 2019 metų kovo–gegužės mėnesiais vykdytoje apklausoje dalyvavo 935 dešimtokai, 667 dvyliktokai ir 409 jų tėvai ar globėjai.

Tegai:
darbas, profesija, abiturientai
Dar šia tema
Nuo rugsėjo mokinius bus galima mokyti namuose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 300 tūkst eurų švietimo įstaigų psichologams
Vežimėlis

Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos

(atnaujinta 07:10 2020.09.29)
VVTAT nustatė, jog Tauragės prekybos centre siūloma sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, Joniškio parduotuvėje parduodami žaislai kelia pavojų vaiko sveikatai, o Ukmergėje parduodamas trišakis kelia riziką patirti elektros smūgį

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylas dėl į Lietuvos rinką tiektų nesaugių produktų ir skyrė sankcijas, praneša VVTAT spaudos tarnyba.

VVTAT Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Joniškio parduotuvėje nustatė, jog žaislo — šautuvų rinkinio — mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka saugos reikalavimų ir kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą UAB "Gruodas" skirta 1000 eurų bauda.

Небезопасные товары, которые попали на рынок Литвы
© Photo : VVTAT
Į Lietuvos rinką patekusios nesaugios prekės

Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius nustatė ir dar vieną nesaugų produktą. Patikrinus vieną iš Panevėžio parduotuvių, buvo nustatyta, jog kreminių plaukų dažų CHNA (krem-chna burgund) sudėtyje yra leidžiamą koncentraciją viršijančių konservantų, kurie nenurodyti produkto ingredientų sąraše, taip pat nepateikti įspėjimai bei naudojimo ypatumai. Kosmetikos gaminys pripažintas nesaugiu, o įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į rinką plaukų dažus teikusiai UAB "Spekuliacija" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Ukmergėje veikiančiame prekybos centre, nustatė, jog trišakio (šakotuvo) S 3-6 konstrukcija ir ženklinimas neatitinka saugos reikalavimų ir produktas kelia rimtą riziką patirti elektros smūgį. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą produktą į rinką tiekusiai UAB "E.jungtis" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Tauragės prekybos centre, nustatė, jog sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, taip pat reikalavimų neatitiko kėdės instrukcija. Produktas kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į rinką pateiktų produktų skaičių ir pakartotinai per vienerius metus pažeistas Produktų saugos įstatymo nuostatas, importuotojui UAB "Rivona" skirta 2500 eurų bauda.

Dar 3 nesaugūs produktai nustatyti vienoje iš Joniškio parduotuvių atlikto patikrinimo metu. Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius bandymams atrinko žaislinį lėktuvą, prisukamą gyvatę ir vienaragį. Bandymų metu atsiskyrė smulkios žaislų detalės, kuriomis vaikas gali užspringti ir uždusti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, platintojui UAB "Baltijos gėrimai" skirta 1325 eurų bauda.

Tegai:
Lietuva, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video