Ekspertai iš Nyderlandų ir Malaizijos atvyko į Boeing avarijos vietą Donecko srityje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ragina Rusiją pripažinti savo "vaidmenį numušant lėktuvą MH17"

(atnaujinta 14:29 2020.07.17)
Ministerija pabrėžė, kad šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuva ragina Rusiją pripažinti Jungtinio tyrimų komiteto (JTK) pateiktas išvadas apie jos "vaidmenį numušant lėktuvą MH17", pranešė Užsienio reikalų ministerija.

"Prisimindama prieš šešerius metus įvykusią lėktuvo MH17 katastrofą, Lietuva solidarizuojasi su aukų artimaisiais ir remia jų bei Nyderlandų vyriausybės pastangas siekti Rusijos atsakomybės už šią tragediją pripažinimo Europos žmogaus teisių teisme, taip pat ir Nyderlandų šiemet pradėtą 4 įtariamųjų teismo procesą", — rašoma pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Rusijos Federacija taip pat raginama pripažinti, jog ji "besąlygiškai bendradarbiavo su JTK ir Nyderlandų teismu, kaip tai numato Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2166".

Malaizijos "Boeing", skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą reisu MH17, sudužo 2014 metų liepos 17 dieną netoli Donecko. Lėktuve buvo 298 žmonės, visi jie žuvo.

Jungtinė tyrėjų grupė, kuriai vadovauja Nyderlandų generalinė prokuratūra, nedalyvaujant Rusijos Federacijai, tiria katastrofos aplinkybes, vėliau pateikė tarpinius rezultatus. Tyrimo metu buvo teigiama, kad "Boeing" buvo numuštas iš priešlėktuvinių raketų sistemos "Buk", kuri priklausė 53-iajai Rusijos kariuomenės priešlėktuvinių raketų brigadai iš Kursko. Anot Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojo Nikolajaus Viničenkos, Rusija Nyderlandams pateikė ne tik Rusijos radaro duomenis, bet ir dokumentus, rodančius, kad "Boeing" smogusi oro gynybos raketa "Buk" priklausė Ukrainai, tačiau tyrėjai šią informaciją ignoravo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Jungtinės tyrėjų grupės įtarimai dėl Rusijos kaltės Malaizijos "Boeing" katastrofoje yra nepagrįsti, tyrimas yra šališkas ir vienpusiškas. Vėliau prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusijai neleidžiama tirti lainerio avarijos Rytų Ukrainoje, o Maskva sutinka pripažinti tyrimo rezultatus tik tuo atveju, jei ji visapusiškai dalyvaus tyrime. Be to, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad visos raketos, kurių variklis parodytas MH17 katastrofos tyrimo metu, buvo sunaikintos po 2011 metų. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą yra sakęs, kad Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl Malaizijos "Boeing" katastrofos.

Tegai:
Rusija, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), lėktuvo katastrofa
Dar šia tema
Internete pasirodė nauji dokumentai dėl MH17 katastrofos
Berlynas palankiai įvertino teismo proceso dėl MH17 avarijos pradžią
Advokatė: Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėjo numušti Malaizijos Boeing atsitiktinai
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja