Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas W. Churchill'is, JAV prezidentas G. Truman'as, TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir TSRS valstybinio gynybos komiteto pirmininkas, TSKP centrinio komiteto generalinis sekretorius (B.), J. V. Stalinas Potsdamo konferencijoje 1945 m.

Istorikas paaiškino Potsdamo konferencijos svarbą

(atnaujinta 12:45 2020.07.17)
Prieš 75 metus įvyko trečiasis ir paskutinis "Didžiojo trejeto" — trijų didžiausių antihitlerinės koalicijos galių Antrojo pasaulinio karo metu — lyderių susitikimas — Potsdamo konferencija

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Potsdamo konferencija tapo unikaliu istorijoje reiškiniu, kai skirtingų galių ir skirtingų interesų bei vertybių pasaulio galios, susivienijusios prieš bendrą priešą, lengvai pasiekė sutarimą prie derybų stalo, RIA Novosti 75-ųjų konferencijos metinių išvakarėse pareiškė Rusijos karo istorinės draugijos (RVIO) mokslo skyriaus vedėjas Jurijus Nikiforovas.

Потсдамская конференция, архивное фото
© Sputnik / Евгений Халдей
Potsdamo konferencija

Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių vadovų konferencija Potsdame, 20 kilometrų atstumu nuo Berlyno, vyko nuo 1945 metų liepos 17 iki rugpjūčio 2 dienos. Sovietų delegacijai vadovavo Josifas Stalinas, Amerikos — Haris Trumanas (Harry Truman), britų — Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), vėliau Klementas Atlis (Clement Attlee).

"Potsdamas yra paskutinė antihitlerinės koalicijos didžiųjų valstybių lyderių konferencija, liudijusi unikalų istorinį reiškinį. Skirtingus interesus ir vertybes turinčios pasaulio galios sugebėjo susivienyti prieš bendrą priešą, keliantį grėsmę žmonių civilizacijos pamatams, o jų vadovai lengvai sutarė prie derybų stalo, spręsdami labai prieštaringai vertinamas globalias problemas. Tai labai aktualu šiuolaikinėmis sąlygomis", — teigė Nikiforovas.

Išvengė naujų karų

Anot istoriko, konferencija nubrėžė ribą Vokietijos pralaimėjime Antrajam pasauliniame kare, o pagrindinis "Potsdamo" rezultatas buvo tas, kad pavyko užkirsti kelią karinio bendradarbiavimo, kurio aukščiausias taškas buvo pasiektas per Jaltos konferenciją, išaugimui į konfrontaciją, įskaitant karinę, tarp sąjungininkų.

"Vokietija buvo nugalėta, bendras tikslas išnyko. Visi sąjungininkų prieštaravimai vis labiau išryškėjo. Sovietinės diplomatijos pastangos pirmiausia buvo nukreiptos į jų sušvelninimą", — teigė istorikas.

Pasak Nikiforovo, TSRS parodė savo pasirengimą daryti kompromisus daugeliu ekonominių klausimų, tačiau saugumo atžvilgiu ji tvirtai reikalavo savo.

Маршал Георгий Жуков и Народный комиссар Военно-Морского Флота СССР Николай Кузнецов во время Потсдамской конференции
© Sputnik / Виктор Доброницкий
Maršalas Georgijus Žukovas ir TSRS karinių jūrų pajėgų komisaras Nikolajus Kuznecovas Potsdamo konferencijos metu

"Vokietijos problema tapo svarbiausiu derybų etapu. Potsdame, skirtingai nei 1945 metų Jaltos konferencijoje, nebuvo svarstomas Vokietijos padalijimo klausimas. Laimėjusios šalys siekė užtikrinti, kad Vokietija niekada negrasintų savo kaimynėms, šiuo tikslu visose keturiose okupacinėse zonose buvo įdiegti bendros politikos principai", — pasakoja istorikas.

Jis pažymėjo, kad pagrindu buvo pasirinktas Amerikos planas dėl visiško Vokietijos nusiginklavimo ir demilitarizacijos.

"Buvo numatyta visiškai rekonstruoti politinį Vokietijos gyvenimą, įskaitant nacionalsocialistų partijos, jos filialų ir kontroliuojamų organizacijų naikinimą, visų nacių įstatymų panaikinimą ir surengti teismą visiems karo nusikaltėliams. Tuo pat metu buvo numatyta atkurti vietos savivaldą ir sukurti bendros Vokietijos ekonomikos departamentus, kurie turėjo tapti Vokietijos demokratinės vyriausybės formavimo pagrindu", — teigė RVIO mokslo skyriaus vadovas.

Anot jo, netikėtai iškilo problema ieškant vadovų, kurie nebūtų buvę susiję su naciais, ir sprendimo taip ir nepavyko rasti: dauguma vokiečių buvo labai lojalūs fašistiniam režimui. Tuomet buvo nuspręsta, kad pirmajame etape vadovavimą išlaikys okupacinės administracijos.

"Nesutarimai kilo svarstant reparacijas — nuostolių, kuriuos patyrė laimėjusios valstybės, kompensaciją, kurią turėtų išmokėti už karo pradžią atsakinga valstybė. Jaltos konferencijos metu buvo sutarta, kad Vokietija privalo atlyginti žalą, kurią ji padarė karo metu. Tačiau klausimas liko, kaip juos surinkti ir kiek", — pasakojo Nikiforovas.

TSRS gavo mažiau reparacijų

Istorikas teigė, kad TSRS ir JAV sugebėjo rasti kompromisinį sprendimą, pagal kurį Maskva gavo kompensacijas iš savo okupacijos zonos ir vokiečių investicijų užsienyje sąskaita, taip pat papildomus 25 % pramoninės įrangos iš vakarinių zonų. Bendra suma buvo 20 milijardų JAV dolerių, iš kurių pusė priklausė Sovietų Sąjungai. Rusijos istorikai vis dar mano, kad tada reparacijų suma buvo nepagrįstai sumažinta.

"Stalino pasiūlymas dėl Lenkijos ir Vokietijos sienos prie Oderio ir Neisės upių buvo priimtas, čia nusileido Čerčilis, kuris anksčiau griežtai priešinosi Lenkijos plėtrai į vakarus. Dancigas (Gdanskas) ir didžioji dalis Rytų Prūsijos taip pat liko lenkams", — teigė istorikas.

Anot jo, Rytų Prūsija kaip kariškiausia Vokietijos dalis buvo likviduota, jos žemės buvo padalintos tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos. Kionigsbergas (nuo 1946 metų — Kaliningradas) su apylinkėmis buvo perduotas TSRS.

"Vokiečiai buvo iškeldinti iš daugybės teritorijų, skirtų kitoms šalims, todėl konferencijoje buvo priimti sprendimai dėl tinkamo vokiečių persikėlimo iš Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos", — teigė istorikas.

Jis pažymėjo, kad sunkios diskusijos kilo dėl taikaus susitarimo su kai kuriais buvusiais Vokietijos sąjungininkais.

"Iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar Rusija dalyvaus kare su Japonija. Trumanas tikėjo, kad tuo metu branduolinius ginklus gavusios JAV tai padarys pačios, tačiau Amerikos generolai jį įtikino, kad tai sukels didžiulius nuostolius, o amerikiečiai nesupras. Dėl to sovietai dar kartą patvirtino TSRS įsipareigojimą dalyvauti kare su Japonija (TSRS įstojo į karą 1945 metų rugpjūčio 9 dieną)", — teigė Nikiforovas.

Istorikas pažymėjo, kad konferencijos sprendimai buvo nukreipti į demokratinį pokario problemų sprendimą ir tapo Europos žemyno teritorinės ir politinės struktūros pagrindu.

"Istorikai Potsdamo konferenciją vertina kaip sėkmingą, tačiau atkreipia dėmesį į tam tikrą supratimo stoką, galima buvo padaryti dar daugiau. Nepaisant to, prieš 75 metus Potsdamo konferencijoje buvo nustatyta pokario pasaulio tvarka, kuri išsilaikė kelis dešimtmečius", — apibendrino Nikiforovas.

Tegai:
Vokietija, TSRS, Josifas Stalinas, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
"Žvalgyba žinojo viską": kas vyko pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo valandomis
Kas 10-as amerikietis mano, kad JAV kariavo su Rusija Antrojo pasaulinio karo metu
Istorikas atskleidė, ką Hitleris norėjo pasiūlyti Anglijai prieš karą su TSRS
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis

Nausėda ir Skvernelis atliks COVID-19 tyrimą

(atnaujinta 14:39 2020.09.25)
Politikai kartu dalyvavo paminklo atidarymo ceremonijoje Kryžkalnyje, kuri vyko šios savaitės pradžioje

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui bus atliktas koronaviruso tyrimas dėl kontakto su Raseinių rajono meru Andriumi Bautroniu, kuriam diagnozuotas COVID-19, praneša TASS, remdamasi Prezidentūros ir vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienio rytą meras paskelbė, kad jo testas teigiamas. Rugsėjo 20 dieną politikai dalyvavo Raseinių krašto Kryžkalnyje esančio paminklo ceremonijoje.

Nausėda, jo žmona ir keletas Prezidentūros darbuotojų penktadienį atliks koronaviruso tyrimą. Tikimasi, kad rezultatai bus gauti tą pačią dieną.

Kalbant apie Skvernelį, premjeras atidėjo penktadienį numatytus susitikimus ir ketina susilaikyti nuo viešų kontaktų iki savaitės pradžios.

"Pirmadienį ministras pirmininkas ir keli jo komandos nariai atliks koronaviruso tyrimą", — pranešė spaudos tarnyba.

Lietuvoje bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms nuo pandemijos pradžios siekia 4184. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius yra 1778. Mirusių nuo koronaviruso skaičius liko nepakitęs — 89 žmonės. Pasveikusiais laikomi 2298 žmonės.

Izoliacijoje esančių asmenų skaičius siekia 18599.

Per vakar dieną ištirta ėminių dėl koronaviruso: 6028, viso ištirta 50202.

Ketvirtadienį buvo paskelbtas absoliutus nustatytų atvejų per parą rekordas — 138.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo
Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija
Koronaviruso tyrimai

Radviliškio rajone pradėta baudžiamoji byla dėl izoliacijos nesilaikymo

(atnaujinta 13:50 2020.09.25)
Pažymima, kad Radviliškio rajono policijos komisariato ir rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, vykdydami koronaviruso plitimo grėsmės prevenciją, tikrindami turinčius izoliuotis asmenis, nustatė du atvejus, kai buvo pažeistos izoliacijos taisyklės

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Radviliškio rajone pradėta baudžiamoji byla dėl izoliacijos nesilaikymo, pranešama Radviliškio rajono savivaldybės Facebook paskyroje.

Pažymima, kad Radviliškio rajono policijos komisariato ir rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, vykdydami koronaviruso plitimo grėsmės prevenciją, tikrindami turinčius izoliuotis asmenis, nustatė du atvejus, kai buvo pažeistos izoliacijos taisyklės.

"Radviliškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo pagal LR baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad asmenys, būdami medicinos įstaigos informuoti apie savo ligą ir įspėti dėl apsaugos priemonių, kurių jie privalo laikytis bendraudami su žmonėmis, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad už nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Antru nustatytu atveju renkami duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Policijos ir savivaldybės atsakingi pareigūnai ateityje ir toliau sistemingai tikrins save turinčius izoliuoti asmenis, kaip jie laikosi priimtų anksčiau paminėtų taisyklių.

Dėl jų pažeidimo galima administracinė (įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 1 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 6 000 eurų) arba baudžiamoji (bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų) atsakomybė.

Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms nuo pandemijos pradžios siekia 4184. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius yra 1778. Mirusių nuo koronaviruso skaičius liko nepakitęs — 89 žmonės. Pasveikusiais laikomi 2298 žmonės.

Izoliacijoje esančių asmenų skaičius siekia 18599.

Per vakar dieną ištirta ėminių dėl koronaviruso: 6028, viso ištirta 50202.

Ketvirtadienį buvo paskelbtas absoliutus nustatytų atvejų per parą rekordas — 138 žmonės.

Tegai:
Radviliškio rajonas, saviizoliacija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Raseinių rajono merui patvirtintas koronavirusas
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę

(atnaujinta 14:47 2020.09.25)
Kaip pažymėjo Lietuvos Seimo pirmininkas, NATO stebi ir vertina visą procesą, vykstantį kaimyninėje šalyje

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos politinė krizė patvirtina NATO atgrasymo bei gynybos būtinybę, pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Viktoras Pranckietis penktadienį susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku, karinių oro pajėgų maršalu seru Stiuartu Viljamu Pyču (Stuart William Peach).

"Aptarėme tai, kaip galime prisidėti prie bendrų tikslų siekiant ginti demokratiją mūsų kontinente ir saugumą mūsų šalyje, kuri kasdien saugo rytinę NATO bloko sieną. Kalbėjome apie konkrečias situacijas Ukrainoje ir Sakartvele ir kaip būtų galima padėti efektyviau ir greičiau jas išspręsti", — po susitikimo teigė Seimo pirmininkas.

Susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku buvo aptarta ir Lietuvos pašonėje besivystanti situacija Baltarusijoje.

"NATO stebi ir vertina visą procesą, vykstantį Baltarusijoje. Dėl to nėra planuojami jokie Lietuvoje numatytų vykti NATO mokymų ar kitų veiksmų ribojimai ar mažinimai. Baltarusijos politinė krizė tik dar kartą patvirtino, kad situacija gali greitai keistis, todėl būtinas patikimas ir stiprus NATO atgrasymas bei gynyba", — teigė Lietuvos Seimo pirmininkas.

Graikijos ir Jungtinių Arabų Emyratų karinės pratybos netoli Kretos salos
© AP Photo / Greek Defense Ministry

Anksčiau buvo pranešta, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas JAV kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir pėstininkų kovos mašinos "Bradley".

Kariai pakeis rugsėjo 4 dieną dviem mėnesiams Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, dislokuotą kariuomenę.

Dabartinis Amerikos kontingentas Lietuvoje liks ilgiau, nei planuota iš pradžių, prieš prasidedant krizei Baltarusijoje.

Anot krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, ilgesnis karių buvimas Lietuvoje nėra susijęs su įvykiais Baltarusijoje.

Dabar karinės pratybos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų vykdomos abiejose pusėse. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta 10-ies NATO šalių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos organizuojamos reguliariai nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau teigė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
Baltarusija, Viktoras Pranckietis
Dar šia tema
Lavrovas ES ir NATO pareiškimus Baltarusijos atžvilgiu pavadino destruktyviais
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos