Pirkėja parduotuvėje

Medikai papasakojo, kaip tinkamai dėvėti vienkartines pirštines

(atnaujinta 11:28 2020.07.20)
Kartu specialistai atkreipia dėmesį, jog vienkartinių pirštinių dėvėjimas nesumažina rankų higienos reikšmės

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Vienkartinių pirštinių dėvėjimas yra rekomenduojamas kaip viena iš COVID-19 ligos prevencijos priemonių, tačiau netaisyklingas pirštinių naudojimas padidina riziką užteršti rankas, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

ULAC medikai primena, kad siekiant didesnės rankų apsaugos, svarbu ne tik tinkamai išsirinkti pirštines, bet ir taisyklingai jas užsimauti ir nusimauti.

Kaip taisyklingai užsimauti vienkartines pirštines

  • nusiplaukite rankas su vandeniu ir muilu. Jei neturite galimybės, dezinfekuokite su alkoholiniu rankų antiseptiku;
  • išimkite pirštinę iš pakavimo dėžutės;
  • lieskite tik ribotą pirštinės paviršių, atitinkantį riešą (viršutinis atraito kraštas)
  • užsimaukite pirštinę;
  • priešinga ranka išimkite antrą pirštinę. Darykite tai suėmę už pirštinės riešo linijos krašto;
  • maudamiesi antrą pirštinę, venkite pirmos rankos dilbio sąlyčio su oda. Antrą pirštinę užmaukite pirmos rankos pirštais laikydami už išorinio antros pirštinės paviršiaus;
  • apsimovus pirštines nelieskite nieko, kas nėra būtina liesti užsimovus pirštines.
Kaip taisyklingai užsimauti ir nusimauti vienkartines pirštines
Kaip taisyklingai užsimauti ir nusimauti vienkartines pirštines

Kaip taisyklingai nusimauti vienkartines pirštines

  • suimkite pirštinę ties riešu ir, neliesdami odos, numaukite ją į išvirkščią pusę;
  • nuimtą pirštinę laikykite rankoje. Ranką be pirštinės užkiškite tarp kitos rankos odos ir pirštinės. Nuvyniokite apimdami pirmąją pirštinę;
  • panaudotas pirštines išmeskite į atliekų surinkimo talpyklą;
  • nusiplaukite rankas su vandeniu ir muilu. Jei neturite galimybės, dezinfekuokite su alkoholiniu rankų antiseptiku.

ULAC medikai primena, kad yra įvairių tipų pirštinių, naudojamų rankų apsaugai. Jos gali būti daugkartinio arba vienkartinio naudojimo. Medicininės pirštinės yra naudojamos sveikatos priežiūros įstaigose atliekant įvairias procedūras, siekiant apsaugoti pacientus ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus. Medicininės pirštinės gali būti sterilios (chirurginės pirštinės) ir nesterilios.

Pirštinės, naudojamos visuomenėje (pvz., pirštinės, pagamintos iš natūralaus latekso, nitrilo, vinilo ir polietileno), dažniausiai neatitinka standartų, kurie taikomi medicininėms pirštinėms.

Medikai atkreipia dėmesį, jog vienkartinių pirštinių dėvėjimas nesumažina rankų higienos reikšmės. Tinkama rankų higiena — rankų plovimas su muilu ir vandeniu arba įtrynimas antiseptiku — yra būtina, nepaisant to, ar pirštinės yra dėvimos, ar ne.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Įvardytos apsauginių pirštinių dėvėjimo klaidos
Mokslininkas įvardijo pirštines, geriausiai apsaugančias nuo koronaviruso
Dermatologė papasakojo, kaip apsaugoti odą po kauke ir pirštinėmis
Gydytojas įvertino pirštinių efektyvumą kovoje su koronavirusu
Vežimėlis

Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos

(atnaujinta 07:10 2020.09.29)
VVTAT nustatė, jog Tauragės prekybos centre siūloma sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, Joniškio parduotuvėje parduodami žaislai kelia pavojų vaiko sveikatai, o Ukmergėje parduodamas trišakis kelia riziką patirti elektros smūgį

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylas dėl į Lietuvos rinką tiektų nesaugių produktų ir skyrė sankcijas, praneša VVTAT spaudos tarnyba.

VVTAT Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Joniškio parduotuvėje nustatė, jog žaislo — šautuvų rinkinio — mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka saugos reikalavimų ir kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą UAB "Gruodas" skirta 1000 eurų bauda.

Небезопасные товары, которые попали на рынок Литвы
© Photo : VVTAT
Į Lietuvos rinką patekusios nesaugios prekės

Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius nustatė ir dar vieną nesaugų produktą. Patikrinus vieną iš Panevėžio parduotuvių, buvo nustatyta, jog kreminių plaukų dažų CHNA (krem-chna burgund) sudėtyje yra leidžiamą koncentraciją viršijančių konservantų, kurie nenurodyti produkto ingredientų sąraše, taip pat nepateikti įspėjimai bei naudojimo ypatumai. Kosmetikos gaminys pripažintas nesaugiu, o įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į rinką plaukų dažus teikusiai UAB "Spekuliacija" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Ukmergėje veikiančiame prekybos centre, nustatė, jog trišakio (šakotuvo) S 3-6 konstrukcija ir ženklinimas neatitinka saugos reikalavimų ir produktas kelia rimtą riziką patirti elektros smūgį. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą produktą į rinką tiekusiai UAB "E.jungtis" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Tauragės prekybos centre, nustatė, jog sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, taip pat reikalavimų neatitiko kėdės instrukcija. Produktas kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į rinką pateiktų produktų skaičių ir pakartotinai per vienerius metus pažeistas Produktų saugos įstatymo nuostatas, importuotojui UAB "Rivona" skirta 2500 eurų bauda.

Dar 3 nesaugūs produktai nustatyti vienoje iš Joniškio parduotuvių atlikto patikrinimo metu. Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius bandymams atrinko žaislinį lėktuvą, prisukamą gyvatę ir vienaragį. Bandymų metu atsiskyrė smulkios žaislų detalės, kuriomis vaikas gali užspringti ir uždusti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, platintojui UAB "Baltijos gėrimai" skirta 1325 eurų bauda.

Tegai:
Lietuva, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video
ES vėliava

ES raginama uždrausti netiesioginį partijų finansavimą užsienio

Prancūzija, Lietuva ir Latvija parengė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kurioje siūlomos priemonės užtikrinti rinkimų procesų saugumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, stiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir dezinformacijai

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzija, Lietuva ir Latvija bendroje deklaracijoje dėl demokratijų apsaugos ragina Europos Sąjungą peržiūrėti reglamentus, kad būtų uždraustas netiesioginis politinių partijų finansavimas iš užsienio.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė, kad šios trys šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kuri visų pirma skirta kovai su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija.

"Visų pirma turime užtikrinti mūsų rinkimų procesų saugumą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, taip pat garantuoti rinkimų rezultatų vientisumą. Nacionalinių rinkimų saugumas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratijoms", — sakoma deklaracijos tekste, kurią išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.

Dokumente siūloma įvesti bendrą rinkimų apsaugos mechanizmą, kuriame dalyvautų nacionaliniai ekspertai, į kuriuos galėtų kreiptis bet kuri ES valstybė narė, kad apsaugotų rinkimų sistemą nuo kibernetinių atakų.

Be to, deklaracijoje nurodoma būtinybė sustiprinti gebėjimą atsispirti dezinformacijai.

"ES turi imtis naujų priemonių internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo atžvilgiu, kad kovotų su dezinformacija. Šios priemonės turi būti grindžiamos pagrindinių teisių pirmenybe", — sakoma deklaracijoje.

Be to, dokumente kalbama apie būtinybę koreguoti Europos Sąjungos reglamentus, siekiant įvesti draudimą netiesiogiai finansuoti politines partijas iš užsienio.

"Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas)", — sakoma dokumente.

Pažymima, kad šis pakeitimas turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 metais.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, ES