Rita Tamašunienė

VRM: Lietuva surengs pratybas, imituojančias sprogimą Astravo AE

(atnaujinta 10:11 2020.07.22)
Buvo planuojama surengti pratybas gegužę, tačiau dėl įvesto karantino jas teko atidėti vėlesniam laikui 

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Pratybos, skirtos pasiruošti tam atvejui, jeigu Astravo atominėje elektrinėje nutiktų nelaimė, vyks Lietuvoje, kai tik leis epidemiologinė padėtis. Apie tai po antradienio Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio paskelbė Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, praneša TASS.

"Pirmiausia turime patikrinti savivaldybių planus reaguoti į galimas avarijas branduoliniame objekte. Tada numatomos stalo pratybos. Ir kai tik pasibaigs situacija, susijusi su tam tikrais koronaviruso pandemijos apribojimais, bus imamasi konkrečių pratybų", — sakė ji.

Buvo planuojama atlikti pratybas gegužę, tačiau jų įgyvendinimą nutraukė kovo mėnesį Lietuvoje įvestas karantinas, kuris galiojo iki birželio vidurio.

2019 metų spalio mėnesį Lietuva surengė panašias pratybas valstybės mastu. Buvo modeliuojamas scenarijus, kai Baltarusija nepraneša apie avariją Astravo AE, tačiau stebėjimo sistemos Lietuvoje užfiksuoja padidėjusį oro ir vandens užterštumą. 

Ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Vidaus reikalų ministerija (VRM), Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (546)
Dar šia tema
Valstybės gynimo taryba aptarė Astravo AE
"Rosatom" paskelbė Astravo AE paleidimo datą
Lietuva ir Lenkija susitarė kartu sustabdyti Astravo elektros patekimą į ES
Medikė laiko vakciną AstraZeneca

Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrėtimą COVID-19

(atnaujinta 16:59 2021.05.07)
Remdamasis britų tyrimu, Čaplinskas pažymėjo, kad vakcinuotas asmuo, kuris vis dėlto užsikrečia koronavirusu, turi daug mažesnę riziką perduoti virusą šeimos nariams

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kad vakcinos nuo koronaviruso apsaugo ir neskiepytus namų ūkio narius.

Savo Facebook paskyroje jis papasakojo apie Britanijoje atliktą tyrimą.

"Paskiepytam asmeniui, kuris vis dėlto užsikrečia koronaviruso infekcija, yra daug mažesnė rizika perduoti virusą namų ūkio nariams palyginti su nevakcinuotu COVID-19 pacientu, nustatė didelis JK atliktas tyrimas", — parašė profesorius.

Mokslininkai ištyrė daugiau nei 365 tūkst. šeimų, kuriuose buvo sergančių COVID-19 infekcija, įskaitant daugiau nei 24 tūkst. namų ūkių, kuriuose koronaviruso indekso atvejis (pirmasis užsikrėtęs namų ūkio asmuo) buvo tas, kuris gavo bent vieną Pfizer/BioNTech arba AstraZeneca vakcinos dozę.

"Kai pirmoji dozė buvo sušvirkšta mažiausiai prieš 21 dieną (4107 tirtų namų ūkių), viruso perdavimo rizika nuo skiepytų asmenų jų namų ūkio nariams buvo 40–50 proc. mažesnė nei nuo neskiepytų COVID-19 pacientų. Abiejų vakcinų poveikis buvo panašus ir pradėjo ryškėti praėjus maždaug 14 dienų po pirmosios skiepo dozės", — sakoma tyrime.

Čaplinskas pabrėžė, kad tai rodo, jog vakcinos ne tik apsaugo nuo užsikrėtimo paskiepytą asmenį ar sumažina jo galimos infekcijos sunkumą, bet ir sumažina tikimybę perduoti infekciją artimų kontaktų metu.

Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 230 tūkstančių žmonių pasveiko, o daugiau nei ė tūkst. pacientų mirė. Visiškai paskiepyti jau daugiau nei 367 tūkst. gyventojų.

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Krėpšta: vakcinų nuo COVID-19 nebetrūksta, dabar kritiškai svarbi registravimo sistema
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Gegužės 8-oji

Kokia šiandien diena: gegužės 8-osios šventės

(atnaujinta 16:45 2021.05.07)
Šią dieną 1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola"

Gegužės 8-oji yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 237 dienos

Šiandien saulė teka 05:28val., leidžiasi 21:03 val., dienos ilgumas 15.35 val.

Vardadienį švenčia Stanislovas, Viktoras, Džiugas, Audrė, Mykolas, Stasys.

Šv. Stanislovas, Cibulinis

Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis.

Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę.

Dar vienas šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, turėjęs galių gydyti žmones, prikelianti juos iš mirusiųjų.

Lietuvos muitinės įkūrimo diena

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai.

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena

Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena.

Lietuvos prezidentas ir kiti valstybės asmenys šią dieną tradiciškai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941-1945 metais žuvusiems kariams.

Tulpių žydėjimo šventė

Kasmet pražydus tulpėms, apytikriai antrąjį gegužės šeštadienį, Lietuvoje švenčiama Tulpių žydėjimo šventė. 

Lietuvos istorijoje

1846 metais gimė Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė, prozininkė, publicistė. Mirė 1933 m.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Marcelinas Ročka. Mirė 1983 m.

1914 metais Vilniuje gimė prancūzų rašytojas Romenas Gari. Mirė 1980 m.

Pasaulio istorijoje

1847 metais Robertas Tompsonas užpaentavo guminę padangą.

1852 metais Londono sutartimi, kurią pasirašė Didžioji Britanija, Rusija, Prūsija, Austrija, Švedija ir Prancūzija, buvo garantuotas Danijos vientisumas.

1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola".

1902 metais Martinikos saloje išsiveržus ugnikalniui, žuvo 30 tūkst. gyventojų.

1921 metais Švedijoje panaikinta mirties bausmė.

1945 metais Antihitlerinės koalicijos pergalės diena. Europoje oficialiai baigėsi II-asis Pasaulinis karas.

1984 metais TSRS paskelbė nedalyvausianti Los Andželo vasaros olimpinės žaidynėse.

1995 metais beveik 80 valstybių vadovai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Paryžiuje, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

2009 metais per automobilių katastrofą netoli Sankt Peterburgo žuvo garsi rusų balerina Ninel Kurgapkina, kuriai buvo 80 metų. TSRS liaudies artistė Kurgapkina gimė 1929 m.

2012 metais tapybos meistro Marko Rotko saulėlydžio spalvų paveikslas tapo brangiausiu šiuolaikinio meno kūriniu, kuris buvo parduotas už 86,9 mln. dolerių itin pelningame "Christie's" aukcione Niujorke.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai