Vilnius, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas papasakojo, kas labiau linkę ignoruoti gaires dėl COVID-19

(atnaujinta 20:20 2020.07.26)
Mokslininkai atliko tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kokį poveikį elgsenai pandemijos akivaizdoje daro kultūrinių sąlygų nulemti asmenybės bruožai

VILNIUS, liepos 26 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalino tyrimu, kuris atskleidė, kas labiau linkę ignoruoti gaires dėl COVID-19. 

Čaplinskas savo Facebook paskyroje papasakojo apie naujus žurnalo "Personality and Individual Differences" tyrimus.

Pasak jo, koronaviruso protrūkis yra rimta medicininė ir socialinė problema, verčianti žmones keisti įprastą elgseną, pvz., laikytis fizinio atstumo, dėvėti kaukes, riboti socialinius kontaktus. Kai kurios visuomenės tvarkingai laikosi rekomendacijų, skirtų pandemijos sąlygomis, ir jose nekyla rimtesnė panika.

"Mokslininkai atliko tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kokį poveikį elgsenai pandemijos akivaizdoje daro kultūrinių sąlygų nulemti asmenybės bruožai. Tamsiosios asmenybės savybės yra narcisizmas, psichopatiškumas ir makiavelizmas. Tyrimai parodė, kad žmonės su "tamsiosiomis“ asmenybės savybėmis yra mažiau linkę laikytis COVID-19 prevencijos rekomendacijų", — rašo Čaplinskas.

Kaip rašo ULAC vadovas, tokie žmonės labiau linkę kaupti maistą ir tokias prekes, kaip tualetinis popierius. Be to, tokie žmonės buvo mažiau linkę laikytis prevencinės elgsenos taisyklių, pvz., dažniau plauti rankas, rašo Čaplinskas. 

Jis taip pat pažymi, kad tokį elgesį lemia ne tik narcisizmas. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad "tamsiosios" asmenybės savybės nėra tokios problemiškos, kaip žmonių įsitikinimai apie pandemiją. 

"Kaupimą dažniausiai lemia asmenybės savybės, o prevencijos taisyklių laikymąsi — įsitikinimai apie koronavirusą. "Tamsiosios triados" asmenybės ignoruoja prevencines priemones vien todėl, kad netiki prevencinės elgsenos veiksmingumu", — rašo profesorius.

Skelbiama, kad nauji tyrimai patvirtina ankstesnius duomenis, kad "Tamsioji triada" siejama su polinkiu ignoruoti prevencines COVID-19 priemones. 

"Asmenybės negalima pakeisti, sako tyrėjai, tačiau įsitikinimai gali būti pakeisti. Vienas pagrindinių būdų paskatinti "tamsius" žmones taikyti prevencines priemones yra parodyti jiems, kad prevencija iš tikrųjų veikia ir taikyti tas priemones nėra sunku", — apibendrina Čaplinskas.

Sekmadienio duomenimis, bendras koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje siekia 2008. 1616 žmonių pasveiko, tebeserga 299 asmenys, nuo infekcijos mirė 80 žmonių. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 78 įvežtiniai atvejai. 

Penktadienį, paaiškėjus, kad fiksuojama vis daugiau atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija prakalbo apie kaukių dėvėjimą. Kol kas ministerijos atstovai primygtinai rekomenduoja dėvėti kaukes, ypač masinio susibūrimo vietose. Tačiau kitą savaitę Vyriausybė spręs, ar reikia grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą.

Tegai:
COVID-19, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Rusijos vakcinos nuo COVID-19 bandymai baigėsi. Kada laukti masinės gamybos?
"Uhano pasisveikinimas": kaip politikai laikosi etiketo per COVID-19
Pirmosios COVID-19 bangos apžvalga: Izraelyje pasiektas susirgimų maksimumas
ULAC vadovas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė mirtingumą ES
Erkė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje šiemet užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito

(atnaujinta 14:43 2020.09.21)
Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. ULAC medikai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Šiais metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito (EE) mirė trys asmenys, praneša Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, sergamumas EE turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. Sezoninis EE sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių encefalitu.

"Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Tai yra miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai. Erkiniu enfalitu dažniau serga suaugę žmonės, o didžiausias sergamumas registruojamas 45–54, 55–64 ir 65–74 metų amžiaus žmonių grupėse. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai", — pažymėjo Bartulienė.

Erkės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Денис Абрамов

Erkinis encefalitas — sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia.

EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia  karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.

ULAC medikai priminė, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienerių metų.

Apsauga nuo miško erkių
© Sputnik /
Apsauga nuo miško erkių
Tegai:
erkinis encefalitas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), erkės
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
ULAC vadovas: šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijosi dvigubai daugiau žmonių
Klevo lapas

Kokia šiandien diena: rugsėjo 22-osios šventės

(atnaujinta 16:36 2020.09.21)
Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis. Be to, švenčiama Tarptautinė diena be automobilio

Rugsėjo 22 yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 266-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų.

Vardadienius šią dieną švenčia Eigantė, Tamošius, Tomas, Mauricijus, Tarvinas, Virmantė.

Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką - tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Be to, šią dieną minima Tarptautinė diena be automobilio

Pirmą kartą akcija "Mieste – be savo automobilio" buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokai akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų "Mieste – be savo automobilio" rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų (10-15 m. senumo) automobilių. Be to, ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse.

Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Vilniuje rengiami pažintiniai žygiai dviračiais, riedučiais, laivu Nerimi.

Be to, rugsėjo 22-oji laikoma Šiaulių miesto gimimo diena.

1236 m. vietovardis "Soule" buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį, kuris vyko rugsėjo 22 d. Rugsėjo mėnesį šia proga Šiauliuose rengiamos Šiaulių dienos.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m, o 1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje.

1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Šiauliams patvirtino laisvojo miesto teises ir pirmąjį pačių šiauliečių išsirinktą herbą. Herbo simboliai – Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis, ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas). Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą.

Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiauliuose įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurioje stovi skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Gražus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, su išlikusiomis didžiulėmis skulptūromis. Jame įsteigti Fotografijos ir Dviračių muziejai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1236 metais įvyko Saulės mūšis tarp žemaičių ir kalavijuočių.

1875 metais gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (mirė 1911 metais).

1921 metais Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1932 metais gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

2018 metais Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus. 

Ši diena pasaulio istorijoje

1791 metais gimė anglų mokslininkas Michael Faraday (Maiklas Faradėjus), išradęs pirmą elektrinį motorą ir generatorių.

1792 metais paskelbta Prancūzijos Respublika.

1862 metais JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas paskelbė, jog nuo 1863 metų sausio 1 dienos šalyje panaikinama vergija.

1949 metais TSRS pirmą kartą išbandė atominę bombą.

1969 metais Kinija pareiškė įvykdžiusi pirmąjį požeminį branduolinį sprogdinimą.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
© Photo :
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai